Darbe

Žmonės – organizacijos turtas

Kokius svarbiausius klausimus turėtų spręsti vadovas ar personalo vadovas, siekiantis ne tik kuo geresnių veiklos rezultatų, bet ir įmonės darbuotojų gerovės?

Kiekvieno vadovo rūpestis – užtikrinti, kad darbuotojai kokybiškai atliktų skirtus darbus (t. y. garantuoti, kad organizacija judėtų tikslingai – numatyta kryptimi). Deja, dažnai pats darbo rezultatas tampa svarbesnis už įmonėje dirbančius žmones. Darbuotojai tampa tiesiog objektais, ar dar blogiau, įrankiais darbui atlikti. Kai kuriose įmonėse vis dar laikomasi senos nuostatos, kad darbas žmonėms iš esmės yra „blogis“ ir kad atlyginimas jiems yra svarbiau už patį darbą. Pamirštama, kad darbuotojai gali ir nori patys save realizuoti bei prisidėti prie įmonės sėkmės (jei, aišku, tam sudaromos tinkamos sąlygos). Nenuostabu, kad nesulaukę vadovo palaikymo dauguma jų palieka organizaciją ir ieško laimės kitur.

Efektyvi kontrolė

Kaip užtikrinti darbo kokybę ir kartu išlaikyti darbuotojo motyvaciją dirbti? Turbūt sutiksite, kas joks efektyvus darbas neįmanomas be tinkamai suformuluotų tikslų. Kad pavaldiniai būtų užtikrinti, kuria kryptimi judėti – ar dirbti taip pat kaip visada, ar ką nors (ir kaip) keisti. Jie pirmiausia turi konkrečiai žinoti, kokių rezultatų iš jų tikimasi. Kitaip tariant, organizacijoje turi būti sukurta atlikto darbo vertinimo ir grįžtamojo ryšio sistema. Pagrindinius darbo tikslus ir standartus (objektus, su kuriais bus lyginami veiklos rezultatai) vadovams patariama nustatyti kartu su darbuotoju. Tokiu būdu yra suderinami vadovo ir darbuotojo lūkesčiai, pavaldinys sužino, kokie jam keliami uždaviniai, kaip juos įgyvendinti, kokių išteklių reikia, kokių rezultatų tikimasi ir kaip bus matuojami bei vertinami pasiekti rezultatai. Kodėl tai svarbu? Gerai suformuluoti tikslai padeda užtikrinti, kad darbuotojo veiksmai bus tikslingi ir nukreipti į rezultatą, jie padeda vadovui suteikti grįžtamąjį ryšį apie atliktą darbą (ar rezultatas sutampa su numatytais tikslais), skatina atvirą darbuotojo ir vadovo santykį. Darbuotojams taip pat būna lengviau atskirti pageidaujamus ir nepageidaujamus rezultatus, padidėja jų pasitenkinimas darbu, nes jie žino, kokias užduotis gerai įvykdo. Be to, kartu su vadovu iškeltiems tikslams darbuotojai mažiau priešinasi, turi didesnį norą jį pasiekti.

Kad iškelti darbo tikslai motyvuotų, jie turėtų būti konkretūs ir aiškūs, pamatuojami, metantys iššūkį, bet kartu įgyvendinami, pagrįsti turimais resursais. Jei tikslai ir jų įvertinimo kriterijai yra neaiškūs, migloti ir jei darbuotojai netiki, kad jų pastangos bus teigiamai įvertintos, tikėtina, kad darbuotojai dirbs blogiau, nei leidžia jų galimybės. O to vadovai trokšta mažiausiai.

Svarbu nepamiršti darbuotojams nuolat suteikti grįžtamąjį ryšį apie jų vykdomą darbą, nes rezultatų žinojimas įprasmina darbą (o tai yra stipri motyvacinė jėga). Be to, darbo įvertinimas padeda numatyti kvalifikacinio tobulėjimo poreikius t. y. kokių konkrečių įgūdžių darbuotojui trūksta, kad galėtų kokybiškai atlikti darbą. Tokiu atveju galima paskirti darbuotojui mokymus ar skirti kitas užduotis, kurias jis puikiai atlieka. Darbo vertinimas taip pat padeda lanksčiai paskirstyti resursus, tinkamai atlyginti darbuotojams.

Užtikrinti nuolatinį augimą

Visi vadovai savo įmonėse trokšta matyti darbuotojus profesionalus. Tačiau atskleisti ir ugdyti darbuotojus organizacijoje nėra taip paprasta. Žmonių talentai atsiskleidžia kasdieninėje darbo veikloje – ir tai priklauso nuo to, kaip jiems yra vadovaujama, kas jiems liepiama daryti, kaip skatinamas jų elgesys. Darbo atlikimo kokybė pirmiausia priklauso nuo efektyvaus vadovavimo. Todėl svarbu, kad vadovas ne tik skatintų tobulinti darbą, bet ir sukurtų saugią aplinką, kurioje būtų skatinamos inovacijos, mokymasis, pokyčiai.

Kiekviena sėkminga organizacija turėtų rūpintis darbuotojų įgūdžių tobulinimu ir potencialų atskleidimu. Pavaldinių kvalifikacijos kėlimas naudingas ne tik pačiam žmogui, bet ir įmonei, nes tai padidina darbuotojų gebėjimą prisidėti prie organizacijos sėkmės. Deja, mokymai dažnai skiriami neapgalvotai, iš „inercijos“, dėl to, kad tai „madinga“. Kad mokymai ir kvalifikacijos kėlimas būtų efektyvūs, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti darbuotojų mokymosi poreikius (galbūt jiems reikia visai ne pardavimo, o konfliktų sprendimo įgūdžių). Atlikus darbo arba užduočių analizę ir tiksliai suformulavus mokymosi tikslus (kokių įgūdžių darbuotojui trūksta ir ką šiuo mokymu noriu pasiekti?) bus lengviau skirti tinkamus mokymus ir užtikrinti, kad tai bus aktualu ir naudinga įmonei. Be to, bus aišku, kokius įgūdžius reikės vertinti mokymams pasibaigus (ar po mokymų darbuotojas įgavo šių konkrečių įgūdžių, ar jam reikia papildomų mokymų?).

Vadovas taip pat turi mokėti darbuotojus įkvėpti ir skatinti tobulėti, parodyti to prasmę ir naudą – pavyzdžiui, kad tai jam padės įgyti reikalingų įgūdžių aptarnaujant klientus ir bendraujant su žmonėmis apskritai (kai kurie darbuotojai gali džiaugtis mokymais vien todėl, kad ištrūks iš darbinės aplinkos, o ne todėl, kad išmoks ką naudinga). Gerai parinkti mokymai paprastai darbuotojams padeda rasti įvairių problemų sprendimų, didina darbinės veiklos vertę ir darbo našumą, didina darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis, atveria platesnes perspektyvas karjerai, skatina motyvacijos augimą ir didina lankstumą. Be to, jie garantuoja organizacijos narių reikiamo kvalifikacijos lygio palaikymą, gerina personalo veiklos rezultatus. Mokymai turi ne tik tiesioginį (įgūdžių tobulinimo), bet ir motyvacinį poveikį (leidžia darbuotojams pasijusti reikalingiems, o tai didina pasitenkinimą darbu).

Derėtų nepamiršti, jog tobulėjimas neįmanomas be tam tikrų sąlygų. Remiantis psichologo Abrahamo Maslow poreikių hierarchija, tobulėjimo ar savęs realizavimo poreikis yra aukščiausias, ir jis neįmanomas, jei kiti poreikiai – fiziologiniai (pvz., atlygis, darbo įrankiai), saugumo (socialinės garantijos, darbo sąlygos), socialiniai (priklausymo, pripažinimo) ir pagarbos (vidiniai veiksniai, tokie kaip savigarba, autonomiškumas bei sėkmė, ir išoriniai, tokie kaip statusas, pripažinimas ir dėmesys) –nėra pakankamai patenkinti. Taigi norint užauginti „talentus“ organizacijos viduje, pirmiausia reikia patenkinti jų bazinius poreikius.

 Saugi, pasitikėjimu grindžiama aplinka

Palankaus klimato sukūrimas, kuriame vyrauja harmoningi darbuotojų ir vadovų santykiai, yra ne mažiau svarbus organizacijos sėkmės veiksnys. Organizacijos, kurių aplinka grindžiama pasitikėjimu, turi daugiau galimybių pasiekti gerų rezultatų greitai kintančiomis ir stresinėmis aplinkybėmis. Pasitikėjimas yra vienas iš kertinių kompanijos sėkmės veiksnių, taigi jo užtikrinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių vadovo uždavinių. Kodėl? Darbuotojas, žinodamas, kad juo pasitikima, gali priimti kūrybinius sprendimus, laisvai organizuoti darbą, planuoti laiką, rodyti iniciatyvą siekdamas įmonės sėkmės, laisvai reikštis darbe, daryti įtaką organizaciniams sprendimams. Tokiu atveju darbuotojai jaučiasi svarbūs organizacijai, prisiima atsakomybę už atliekamą darbą. Svarbu, kad vadovas parodytų kiekvienam darbuotojui jo atliekamo darbo svarbą visai organizacijai. Ir visai nesvarbu, ar tai sekretorė, ar rinkodaros vadovas. Juk kiekvieno jų indėlis į visą organizacijos organizmą yra svarbus.

Patenkintas = produktyvus

Žinojimas, kaip atlikti darbą, ir tinkamas grįžtamasis ryšys dar neužtikrina, kad darbuotojas bus suinteresuotas dirbti ir nepaliks organizacijos. Pavaldinių pasitenkinimas darbu yra vienas svarbiausių veiksnių, atspindinčių individo bendrąją teigiamą arba neigiamą nuostatą darbo atžvilgiu. Akivaizdu: jei žmogus yra patenkintas darbu, jo nuostatos yra teigiamos (o tai skatina dirbti); jei jis nepatenkintas darbu, jos būna neigiamos (skatina ieškotis darbo kitur). Tyrimais nustatyti svarbiausi veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu, yra šie: protinių pastangų reikalaujantis darbas (darbas, kuriame galima panaudoti turimus įgūdžius, suteikiama tam tikra veiklos laisvė), teisingas atlygis (darbuotojo lūkesčių ir atlygio atitikimas), tinkamos darbo sąlygos (asmeninis komfortas, pozityvi, saugi aplinka, reikalingų išteklių suteikimas) ir palaikantys kolegos (įtraukimas į komandinį darbą, pozityvūs santykiai ir pan.). Taigi svarbu siekti, kad darbuotojai kuo daugiau panaudotų savo sugebėjimus, ugdytų kompetenciją, turėdami daugiau atsakomybės, laisvės ir pan. Taip pat svarbu aiški atlygio sistema, teisinga ir nedviprasmiška tarnybinio kilimo politika (vienoda visų darbuotojų atžvilgiu). Reikėtų išsiaiškinti, kokie atlygiai motyvuotų ir atitiktų įvairių darbuotojų lūkesčius (vienus individus gali skatinti pinigai, kitus – psichologinės priemonės, pvz., suteikta galimybė tobulėti ir pan.).

Pasak psichologo F. Herzbergo, veiksniai, keliantys pasitenkinimą darbu, skiriasi nuo nepasitenkinimą keliančių veiksnių. Veiksniai, kurie kelia nepasitenkinimą darbu, yra tokie: vadovavimo kokybė; atlygis; kompanijos politika; fizinės darbo sąlygos; santykiai su kitais; darbo užtikrintumas. Šių veiksnių pašalinimas dar negarantuoja, kad darbuotojai bus patenkinti ir motyvuoti dirbti. Norint didinti darbuotojų pasitenkinimą darbu reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius: galimybės likti poste bei tobulėti; pripažinimas; atsakomybė; laimėjimai. Gerai žinoma, jog pasitenkinimas darbu turi įtakos darbo produktyvumui. Akivaizdu, kad laimingas ir motyvuotas darbuotojas bus labiau suinteresuotas siekti geresnių rezultatų ir organizacijos tikslų. Nepamirškite, kad įmonių veiklos galutinį rezultatą visada lemia žmonės. Taigi, kad organizacija būtų sėkminga ir efektyvi, vienas pagrindinių jūsų, kaip vadovo, tikslų turėtų būti darbuotojų gerovė. Rūpinkitės jais ir jie rūpinsis jūsų įmonės rezultatais.

 

Jums gali būti įdomu

2 Komentarų

  • projektu valdymas 2017/06/29 at 1:46 pm

    Žinoma, kad įmonės didžiausias turtas yra darbuotojai. Tai jie atlieka visus darbus ir uždirba įmonei pelną. O tam, kad darbuotojai būtų patenkinti, įmonėje turi būti užtikrintas efektyvus procesų valdymas. Kai visi žino kokios jų užduotys, darbuotojai yra motyvuoti viską atlikti laiku ir teisingai.

    Atsakyti

  • Veiklos efektyvumas 2017/09/05 at 8:29 am

    Panagrinėjus straipsnį pasidaro aišku, kad efektyvios įmonės veikloje svarbiausią vaidmenį atlieka įmonės darbuotojai bei kontrolė. Be to, labai svarbu, kad įmonėje vyrautų saugi, pasitikėjimu grindžiama energija ir būtų užtikrinamas nuolatinis augimas.

    Atsakyti

Komentuoti