Trokštame gyventi saugiai ir užtikrintai, tačiau šis noras neretai mus uždaro į savo pačių susikurtą kalėjimą. Kaip tai nutinka ir kaip iš jo išsivaduoti?

Savo vaikystės vasaras leisdavau kaime. Man patiko laipioti po medžius, važinėtis dviračiu, maudytis ir žvejoti. Turėjau apvalų stiklinį indą, kuriame augindavau mažas žuvytes. Prieš išvažiuodama atgal į mokyklą, išleisdavau žuvis į upę. Labai aiškiai atsimenu save įbridusią į upę, kelnės paraitotos, kojos slysta dumblu, akvariumas sunkus, reikia jį išlaikyti, kad nenugarmėtų kartu su žuvimis. O jos – paleistos – plaukia ratu! „Čia dabar kas?“ – galvoju. „Plaukit, na ko jūs dabar, pirmyn!“ O jos vis suka ratus. „Plaukit!“ – mosteliu ranka, o jos vis tiek suka ratu, tiksliai išlaikydamos tokį pat apskritimą, koks buvo akvariume. „Žioplės“, – galvodavau. Ir tik kai pajudindavau koja vandenį – jos išsilakstydavo ir pradingdavo srovėje.

Ar pagalvojate, kad ir mes kartais, kaip tos žuvys, sukame ratus savo gyvenimo upėje? Kartojame tas pačias klaidas, bijome nežinomybės, norime gyventi saugiai ir užtikrintai. Užsisukame tame pačiame rate ir bijome pajudėti… Kaip tai atsitinka?

Manome, kad žmogus gimsta laisvas. Tad kada jis tampa nebelaisvas? Kas ir kada pasikeičia? Ar tą „nelaisvę“ pastebime? Kada ji pradeda trukdyti? Kaip tada elgiamės ir kaip visa tai baigiasi?

Ieškodama laisvės kuriam laikui pabėgau iš Europos ir apsigyvenau mažame kaimelyje, saloje prie Afrikos. Čia sutikau ir daugiau tokių bendraminčių – bėgančių, ieškančių ar radusių savo vidinę laisvę. „Kas tau yra laisvė?“, – klausiu italės Annalisos, gyvenančios šioje saloje jau keturiolika metų. „Kai galiu būti savimi“, –atsako. „Kai galiu daryti tai, ką išties noriu daryti, ir sakyti, ką išties galvoju. Kai myliu save tokią, kokia esu. Kai nesureikšminu aplinkinių nuomonės apie save. Kai nebijau. Kai nesu įsitempusi. Kai gyvenu dabartimi ir negalvoju apie ateitį.“

O kas mums trukdo būti laisviems? Galvoju apie žuvis iš akvariumo. Kodėl jos neplaukė, paleistos į upę? Įprotis? Baimė? Nesaugumas? Ar mes ne tokie pat? Mano draugai, žinantys mano gyvenimo istoriją, mane vadina drąsia. Ar tai reiškia, kad laisvė yra drąsa? O didžiausia nelaisvė – baimė?


Straipsnio tęsinį skaitykite liepos ir rugpjūčio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.