Išmokę klausytis vidinės nuojautos, galime išvengti nemalonumų. Kaip jį išgirsti ir kada juo pasitikėti?

„Kažkas čia ne taip“, – kartais kužda intuicija, pamačius itin patrauklų darbo skelbimą, kelionių pasiūlymą ar bendraujant su nauju pažįstamu. Vidinis balsas įspėja, kad paslaugus kolega ar itin dėmesingas gerbėjas kažką slepia. Atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Nuojauta gali apsaugoti nuo nereikalingo pirkinio, finansinių nuostolių, apgavystės, nusivylimo ar dar vieno nevykusio pasimatymo, o kartais padeda išvengti toksiškų santykių arba itin pavojingų situacijų. 

Psichologė Susan Krauss Whitbourne atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių, ypač turintys psichopatams būdingų savybių, geba sukurti puikų įspūdį ir įtikinti, kad jų ketinimai patys geriausi. Perprasti tikruosius siekius, prieš tampant apgavystės ar nusikaltimo auka, gana sudėtinga. Nuspėti piktus kėslus lengviau sekasi tiems, kurie jau turėjo skaudžios patirties.

Intuityvų mąstymą turintys asmenys daugiau dėmesio skiria savo mintims nei kitoms detalėms. Pavyzdžiui, ieškodami auklės, tokie žmonės gali įdarbinti kandidatą, kuris pasirodė mielas ir draugiškas, nekreipdami dėmesio į abejonių keliančias rekomendacijas. 

Dažniau intuicija pasikliauname asmeniniame, o ne darbiniame gyvenime. Net 88 proc. instituto „About my Brain“ apklausoje dalyvavusių asmenų tikėjo, kad intuicija jiems padeda, tačiau 76 proc. juoką kėlė mintis priimti intuityvius sprendimus versle. Neuromokslininkė Valerie Van Mulukom tikina, kad, nors dažnai intuicija vertinama kaip gana nerimtas ir netikslus būdas priimti sprendimus, analitinis mąstymas kartais gali būti ne mažiau klaidinantis. Tyrimai atskleidžia, kad ilgi svarstymai gali apsunkinti sprendimų priėmimo procesą.

Intuicija – kai nėra laiko svarstyti

Intuicija, lietuvių dar vadinama „širdies balsu“, o anglakalbių – „žarnų jausmu“ (angl. gut feeling), yra daugybės smegenyse vykstančių procesų rezultatas. Smegenys yra sudėtingas mechanizmas, kuris nuolat bando nuspėti, kas laukia ateityje, lygindamas pojūčių suteikiamą informaciją ir dabartinius išgyvenimus su anksčiau įgytomis žiniomis. 

V. Van Mulukom pabrėžia, kad smegenys visuomet yra pasirengusios susidoroti su situacija pačiu optimaliausiu būdu. Jei nutinka kažkas netikėta, nenumatyta, smegenys atnaujina savo kognityvinius modelius. „Tas prioritetinių elgsenos modelių, paremtų įvykiais praeityje, ir momentinės būsenos susiejimas galvoje vyksta automatiškai, pasąmoningai. Jei smegenys užfiksuoja reikšmingą įprastos elgsenos ir konkrečios dabartinės situacijos atitikimą arba priešpriešą, tačiau asmuo to dar neįsisąmonino, prabyla intuicija“, – aiškina neuromokslininkė. Kitais žodžiais tariant, intuicija yra neįsisąmonintas žinojimas.


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio „Psichologija Tau“ numeryje

Comments are closed.