Asmenybės tipas gali atskleisti daugybę detalių ne tik apie žmogaus mąstymą, emocijas ar elgesį, bet ir išduoti polinkį į psichologines ar fizines sveikatos problemas.

Asmenybė apibrėžiama kaip unikali asmens bruožų struktūra. Tai sudėtinga ir plati sąvoka, jungianti daugybę žmogų charakterizuojančių aspektų: mąstymą, emocijas, motyvaciją, elgesį ir kt. Kiekvieno mūsų asmenybė ima formuotis vos gimus ir, anot specialistų, šis procesas niekada nenutrūksta. Asmenybė bręsta visą gyvenimą – ją kuria ne tik žmogaus prigimtis, bet ir įgyta įvairialypė patirtis. Būtent dėl to kiekvienas esame ypatingas ir unikalus. Kita vertus, galime nesunkiai atrasti į save panašių žmonių – kitaip tariant, galime save priskirti tam tikram asmenybės tipui.

Bandymų suskirstyti žmones pagal asmenybės tipus būta jau gilioje senovėje. Dar V a. pr. Kr. garsusis senovės graikų gydytojas Hipokratas žmones pagal temperamentą suskirstė į keturias kategorijas: sangvinikus, cholerikus, melancholikus ir flegmatikus. Gerokai vėliau vieną žinomiausių asmenybės tipologijų pasiūlė analitinės psichologijos pradininkas Carlas Gustavas Jungas. Jis žmones suskirstė į intravertus ir ekstravertus. Tačiau nedažnai sutiksime „gryną“ konkretaus tipo atstovą. Paprastai kiekvienas savyje galime atrasti net keliems asmenybės tipažams būdingų bruožų, tik dažniausiai vienas iš tipų būna labiau ryškus ir tampa dominuojančiu daugelyje gyvenimo situacijų.

Medicinos mokslų pradininku laikomas Hipokratas kadaise yra pasakęs, kad gerokai svarbiau žinoti, koks asmuo serga, negu tai, kokia liga jis serga. Todėl jau nuo senų laikų imta domėtis galimu asmenybės ir įvairių ligų ryšiu. Pastaruoju metu lieka vis mažiau abejonių, kad ligai išsivystyti, jos eigai ir prognozei įtakos turi ne tik genetiniai ar fiziologiniai veiksniai, bet ir psichologiniai žmogaus ypatumai. Atsiranda vis daugiau tyrimų, patvirtinančių asmenybės svarbą mūsų emocinei ir fizinei savijautai. Viena labiausiai paplitusių teorijų, aiškinančių žmogaus būdo ir ligų ryšį, išskiria keturis asmenybės tipus bei atskleidžia, kokį poveikį jie gali daryti mūsų sveikatai. Kaip rodo tyrimai, vieni asmenybės bruožai gali būti žalingi, kiti, priešingai, – daryti teigiamą poveikį mūsų emocinei ir fizinei būklei. Tačiau svarbu suprasti – tai, kad priklausote kuriam nors asmenybės tipui, dar nereiškia, jog esate pasmerkti konkrečioms sveikatos problemoms. Jas gali lemti ne tik asmenybė, bet ir daugybė kitų veiksnių: genetika, aplinka ar gyvenimo būdas. Vis dėlto kenksmingų savo asmenybės bruožų žinojimas gali padėti lengviau nuspręsti, kokių mąstymo ar elgesio pokyčių reikėtų imtis, norint apsaugoti save nuo rimtesnių emocinių ar fizinių problemų. Juk kuo geriau pažinsime save, tuo labiau galėsime sau padėti. Tad kokiam asmenybės tipui save priskirtumėte?


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą