Žaidimai – džiaugsmo šaltinis, būtinas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Ar kada nors susimąstėte, ką žmogui reiškia pramogos ir malonumai? Kas vyksta mūsų smegenyse, kai būna smagu? O kas nutinka, kai smagių akimirkų patiriame mažai arba jų iš viso nebūna? Mokslininkai stengiasi suprasti, kaip džiaugsmas veikia mūsų smegenis ir kodėl esame taip nuo jo priklausomi. Suvokę džiaugsmo anatomiją, galime pagerinti savo gyvenimo kokybę. Svarbiausia – niekada nenustoti žaisti!

Amerikiečių neuromokslininkas Davidas Lindenas tyrinėja malonumą – pasitenkinimą sukeliantį jausmą, kurį patiriame, kai mums būna smagu. Savo knygoje „Malonumo kompasas“ (angl. The Compass of Pleasure) jis atskleidžia, kaip skirtingi malonumą sukeliantys patyrimai, pavyzdžiui, svaiginimasis narkotikais, seksas, fizinė veikla ir rūpinimasis kitais, mūsų smegenis veikia panašiai – visų jų metu išsiskiria dopaminas, dėl kurio ir jaučiamės laimingesni.

Dopaminas mūsų smegenyse atsakingas už atlygį ir malonumą. Kai įvykdome užduotį, apsikabiname partnerį, suvalgome šokolado ar įsipilame taurę vyno – smegenys mums atlygina. Tada pajuntame trumpą, bet intensyvų pliūpsnį malonumo, kurį sukelia išsiskyręs dopaminas. 

„Smegenyse esanti apdovanojimo sistema labai svarbi bet kurios rūšies, taip pat ir žmonių, išlikimui“, – teigia neuromokslininkė Linda Gorman. Veikiant dopaminui, jaučiame malonumą, o kartu atsiranda ir noras ką nors nuveikti. Kai šio hormono trūksta, mums trūksta energijos, tampame vangūs ir apsnūdę.

Kitas laimės elementas – endorfinas. Tai mūsų nervų sistemos pagamintos natūralios cheminės medžiagos, malšinančios skausmą, gerinančios nuotaiką ir lengvinančios įtampą. Endorfinai išsiskiria ir užsiimant aktyvia fizine veikla. 

Sportas – malonumo šaltinis

Pastebėjote, kad kartais eidami į sporto klubą vos pavelkate kojas, o po treniruotės jaučiatės lyg ant sparnų? Maratonininkai teigia net patiriantys „bėgiko ekstazę“ – itin malonų jausmą, kai kūnas pervargęs, bet dėl smegenis užplūdusių endorfinų, atrodo, nubėgtum dar tiek pat.

Fizinė veikla teikia malonumą ne tik žmonėms. Eksperimentų metu žiurkės ir pelės noriai lipa ant besisukančio rato. Vidutinė laboratorinė pelė per naktį nubėga apie 8 kilometrus, o kai kurios net beveik 20 kilometrų! Olandų mokslininkai bandė maistu privilioti laukinius graužikus į lauke pastatytą ratą. Laukinės pelės suėsdavo maistą, tada užšokdavo ant rato ir bėgdavo apie 18 minučių. Ratas privilioja ne tik peles: juo susidomėjo žiurkės, kirstukai, net varlės, šliužai ir sraigės. Vėliau, kai mokslininkai maisto nebepalikdavo, dauguma gyvūnų vis tiek lipdavo ant rato kaip ant treniruoklio.

Anot evoliucijos teorijos žinovų, fizinė veikla nuo seniausių laikų veikia smegenų malonumo centrą. Anksčiau tiek gyvūnai, tiek mūsų protėviai „prisisportuodavo“ gaudydami grobį arba sprukdami nuo pavojaus. Nieko keista, kad valgydami, gerdami ir mylėdamiesi jaučiame malonumą – tai evoliuciškai susiję su mūsų išlikimu. Tačiau kodėl mums teikia malonumą veikla, kuri nėra svarbi nei mūsų išlikimui, nei giminės pratęsimui?


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio „Psichologija Tau“ numeryje

Comments are closed.