Retai susimąstome, kaip dažnai apsimetinėjame, siekdami išsaugoti gerus santykius ir įtikti kitiems. Tai turi didžiulę kainą: jei nuolat paminame savo poreikius, aukojame pačius svarbiausius santykius – autentišką ryšį su savimi.

Norime to ar ne, kasdien iš visų pusių mus atakuoja didžiulis srautas žinučių, nurodančių, kaip elgtis. Rekomendacijų gausime apie viską – nuo žaliųjų kokteilių receptų pusryčiams iki pokalbio temų, kurias būtina prieš miegą aptarti su antrąja puse.

Esame pripratę nuolat skęsti informaciniame triukšme. Jeigu netyčia pasiseka pasprukti nuo patarimus kišančių šeimos narių ir viską žinančių kolegų, „teisingą“ kelią mums nušviečia žiniasklaida. Daugybę laiko praleidžiame socialinėse medijose, kur sekame savo įvaizdį kruopščiai formuojančius žmones. Patys irgi stengiamės neatsilikti, konstruodami „2.0“ savo versiją su truputį didesniais namais, labiau ištreniruotais kūnais, geresniais darbais ir ilgesnėmis atostogomis.

Žinoma, yra žmonių, kuriuos aplinkinių gyvenimai ir iš šalies plūstantys patarimai-nurodymai įkvepia. Tačiau ką daryti, jei jie smarkiai prasilenkia su tuo, kas giliai širdyje norime būti?

Daugelis nuo mažens esame pratinami būti mandagūs, paslaugūs ir gražiai elgtis su kitais. Jau mokykloje tris kartus pagalvodavote prieš išsakydami savo nuomonę. Galbūt sukandę dantis lankėte sporto ar muzikos būrelį, kuris mamą džiugino kur kas labiau nei jus. Vėliau, paauglystėje, įpratote sverti kiekvieną žodį bendraudami su kiemo draugais – norėjote draugiškai sutarti, o norint draugiškai sutarti buvo svarbu nieko neįžeisti. Pradėję dirbti, tapote visų mėgstamu geranorišku kolega, kuris pirmas ištiesia pagalbos ranką ir niekada nesako „ne“. Užmezgę pirmuosius rimtesnius santykius dar tvirčiau įsitikinote, jog mylintys žmonės turi aukotis ir sunkiai dirbti, kad neužgautų vienas kito jausmų.

Žinoma, gerumas aplinkiniams ir jų neskaudinimas yra puikūs principai, kuriais verta vadovautis. Tačiau kartais tą darome atsisakydami savo pačių gerovės, tad labai svarbu pastebėti, kada ir kaip tai vyksta.


Straipsnio tęsinį skaitykite sausio ir vasario “Psichologija Tau” numeryje.

Comments are closed.