„Ką pradėjai, tą užbaik!“ – mūsų kultūroje įprasta šlovinti atkaklumą. Tačiau kartais ne mažesnė vertybė yra gebėjimas laiku pasitraukti iš žaidimo.

Kada paskutinį sykį norėjote išjungti neįdomų filmą, bet toliau likote prilipęs prie ekrano, nes „pusę vis tiek jau pažiūrėjote“? Arba vargais negalais įveikėte uogų pyragą iki paskutinio trupinio, nors suvalgęs pusę gabalėlio jau norėjote stumti lėkštę tolyn?

Tai kasdienės smulkmenos – bet jei jūsų aplinkoje garbinamas tikslo siekimas, baimė „sustoti pusiaukelėje“ turbūt persikels į daugelį gyvenimo sričių.

  • Situacija: įsivėlėte į dramatiškus santykius su netinkamu partneriu.

Sprendimas: kovojate iš paskutiniųjų, bandydami išsaugoti jūsų ryšį – kad ir koks toksiškas jis būtų.

 

  • Situacija: vaikystės draugas, su kuriuo nebeturite jokių bendrų interesų, iki šiol kviečia susitikti kavos.

Sprendimas: bendraujate sukąstais dantimis, nesiryždami nutraukti daugybę metų trukusio ryšio.

 

  • Situacija: darbovietėje pajutote, kad nebeturite jokio noro kopti karjeros laiptais.

Sprendimas: kasdien save verčiate elgtis „teisingai“ – neįsivaizduojate, kaip reikėtų visiems paaiškinti, kad perspektyvus teisininkas sukvailiojo ir į viską spjovė.

Paprastai žavimės istorijomis apie žmones, kurie kryptingai siekia tikslo. „Pasiduoda tik silpnieji“ – primenate sau. O jūs juk tikrai nesate silpnas. Todėl ir toliau laikotės nagais ir dantimis įsikibęs į praeities draugus, darbus bei hobius.

Ryžtas daro įspūdį – tačiau jei sutiksime, kad viskas gyvenime kinta, ar tikrai protinga kankintis dėl vakarykščių tikslų, kuriuos jau jaučiamės išaugę? Nebetinkamų dalykų atsisakymas nebūtinai yra tinginystės ir nebrandumo išraiška. Reikia didelės drąsos pasakyti „ačiū, man užteks“, kai kiti ir toliau užsispyrę daužo galvą į sieną.

Dar būdami vaikai, mėgstame ambicingai svajoti apie ateitį – kaip būtų puiku tapti aukščiausio lygio sportininku ar legendiniu kūrėju, kurio talentas visiems gniaužtų kvapą. Savęs ieškojimas ir skirtingų dalykų išbandymas gali būti viena didžiausių dovanų, kurias galime sau padovanoti. Tačiau kartais didesnė dovana yra „šaltas dušas“ – suvokimas, jog kai kurie tikslai mums gali būti nepasiekiami. Kad ir kiek prakaito lietų, šoklus aukštaūgis nebūtinai taps trigubus dublius renkančiu krepšininku, o klavišus kasdien zulinantis paauglys – pasaulinio garso fortepijono virtuozu.

Jei užsispyrę siekiame to, kas nepasiekiama, galime pakenkti savo sveikatai, teigia psichologai Gregory Milleris ir Carstenas Wroschas. Jie tyrė žmones, kurie trūks plyš laikosi pasirinkto kelio (vadinkime juos „pokyčių vengėjais“), ir žmones, kurie gyvenime vadovaujasi lankstesniu požiūriu (vadinkime juos „pokyčių mėgėjais“). Analizuojant jų fizinę ir psichologinę būseną, paaiškėjo liūdnas faktas – „pokyčių vengėjų“ rodikliai buvo prastesni kone visose matuotose srityse.


Straipsnio tęsinį skaitykite kovo balandžio “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.