Susidūrę su rūpesčiais dažnai imame ieškoti dėmesį nukreipiančių veiklų – nuo kelionių, kompiuterinių žaidimų iki apsipirkinėjimo sesijų. Tai įprasta praktika, kurią lydi toks pat įprastas klausimas: ar vengdami akistatos su problemomis sau pakenksime?

Dar valandėlė poilsio, į vandenyną ištiesus basas pėdas. Dar viena nuotrauka su ryškiais kokteiliais saulėlydžio fone. Ir tas puikiai pažįstamas nerimo dilgtelėjimas prisiminus, jog reikės grįžti prie įprastų darbų, kurie jau seniai nebedžiugina.

Jokia paslaptis, kad daugybei žmonių kelionės atrodo vienas geriausių būdų ištrūkti iš rutinos ir pailsėti nuo atsakomybių. Anot tyrėjos Karen Stein, kartu tai yra galimybė iš naujo formuoti savo identitetą – apibrėžti (ir, žinoma, parodyti pasauliui), kas esame. Kelionėse galime kurti save iš naujo, palikę senąjį „aš“ kitame pasaulio krašte. Ko gero, ir jūs turite bent vieną bičiulį, kuris išsiruošė į tolimą kelionę „paieškoti savęs“. Visgi ne kiekvienos kelionės pagrindinis tikslas yra save atrasti – dažnai vienas stipriausių motyvų keliauti yra noras pabėgti nuo slegiančių problemų, kurių nesinori spręsti.

Bėgimas nuo realybės (angl. escapism) – taip vadinamas reiškinys, kai griebiamės užsimiršimą skatinančių veiklų, bandydami išvengti akistatos su tikrove. Pasak psichologės Carlos Marie Manly, keliavimas yra viena iš daugybės populiarių bėgimo nuo realybės formų, kai susiduriame su rūpesčiais ir bandome bent trumpam išsivaduoti nuo problemų nestodami su jomis akis į akį.


Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio gruodžio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.