Mūsų protas kasdien sugeneruoja tūkstančius minčių, tačiau kažkodėl dažnai labiausiai įsijaučiame į tas, kurios kelia nemalonias emocijas. O kas, jei pabandytume sąmoningai pasirinkti, į kurias mintis koncentruotis?

Įsivaizduokite paprastą situaciją: atsigulate į lovą miegoti, o rytoj laukia svarbus įvykis (kelionė, darbo pokalbis ar pirmasis pasimatymas). Gulite ir niekaip negalite užmigti, nes galvoje lyg kino filmas sukasi mintys: „Kas, jei nepasiseks, turbūt negalėsiu užmigti ir rytoj stigs jėgų, be to, dar šiandien darbe taip nesisekė… po perkūnais, pamiršau nupirkti tualetinio popieriaus… aš toks nevykėlis, neprisimenu paprasčiausių dalykų, kodėl aš toks išsiblaškęs, turbūt rytoj ir vėl susimausiu…“ Pažįstama būsena? Jei esate susidūręs su tokiu minčių antplūdžiu, turbūt jau žinote, kad jis tikrai nepagerina nei padėties, nei savijautos.

Mūsų galvose kasdien blaškosi tiek minčių, kad daugumos jų nei įsisąmoniname, nei įsimename. Juolab kad dalis jų iškyla ne kaip tekstas (pavyzdžiui, „aš nieko nesugebu“), bet kaip vaizdiniai (pavyzdžiui: vaikystės prisiminimai ar ateityje galinčių nutikti nemalonių dalykų vizijos). Negatyvios ir įkyrios mintys kelia neigiamas emocijas. Blogiausia, kad dažnai net nesuvokiame šias emocijas kilus ne dėl realaus įvykio, bet dėl minčių, kurios dar net netapo tikrove. Būtent dėl to daugybė žmonių į savo mintis reaguoja itin jautriai – juk priimame jas kaip realybę.


Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio gruodžio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.