Kaip laikantis fizinio atstumo nepatekti į emocinį nuotolį.

Pandemija mus privertė atsitraukti nuo kai kurių įprastų veiklų, riboti kontaktus ir laikytis fizinio atstumo. Dauguma sulindome į savo „kiautus“ ir užsidarėme namuose. Ir čia kilo iššūkis – kaip būnant atskirai išlaikyti emocinį artumą? O gal net ir sustiprinti jį?

Rodydami kitiems supratingumą, dėmesį, meilę, sukuriame emocinius ryšius. Kai santykiuose atsiranda emocinis nuotolis, silpnėja abipusis rūpestis, pasitikėjimas, bendravime mažėja nuoširdumo. Dėl pandemijos pasikeitus įprastam gyvenimo būdui daugybei žmonių teko pajusti, kas yra emocinis nuotolis. Emocinis nuotolis – tai ženklas, kad santykiai su jums artimais žmonėmis ima vėsti.

Kodėl sunku kurti emocinį ryšį būnant toli

Pandemija ir karantinas visus mus staiga atskyrė ir izoliavo. Buvimas izoliacijoje nėra natūrali būsena žmogui. Tad nenuostabu, kad nuo pandemijos pradžios tiek daug girdime apie jos poveikį kiekvieno iš mūsų psichologinei sveikatai. Neuromokslininkai žmonių poreikį bendrauti ir turėti emocinį ryšį su aplinkiniais priskiria prie pirminių poreikių, tokių kaip maitinimasis. Tai pandemijos pradžioje akcentavo ir Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Jamilas Zaki. Ilgalaikę socialinę izoliaciją jis prilygino ilgalaikei nepakankamai mitybai. Nepatenkinti abu šie poreikiai sukelia nesibaigiantį įkyrų trūkumo jausmą, kuris blogina mūsų savijautą.

Bet nejaugi tik pandemija kalta, kad staiga pasijutome emociškai nutolę vieni nuo kitų ir vienišesni nei anksčiau? Juk vienišumą galime jausti net būdami minioje.

Specialistai emocinio nuotolio būseną dažniausiai įvardija kaip emocinį atskirtumą. Neretai šios būsenos atsiradimas siejamas su skaudžiomis patirtimis vaikystėje. Pavyzdžiui, vieno iš tėvų ar globėjų ankstyva netektis, emocinio ar fizinio smurto patirtys, nepatenkinti emociniai poreikiai gali lemti tai, kad suaugęs asmuo jausis emociškai nutolęs. Kai kurie tyrimai rodo, jog ilgalaikis antidepresantų vartojimas taip pat gali būti susijęs su šios būklės atsiradimu ir progresavimu.


Straipsnio tęsinį skaitykite kovo ir balandžio “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.