Pastaruoju metu stebime tendenciją, kai įmonės deklaruoja augantį dėmesį žmogui. Kartu tose pačiose įmonėse spartėja ir įvairiausių procesų technologizavimas, automatizavimas, robotų ir dirbtinio intelekto naudojimas. Kokias dirbtinio intelekto plėtros tendencijas matome ir kokios jų sąsajos su žmogiškosiomis emocijomis, kurios, ko gero, ne vienam įmonės vadovui kelia nemenką galvos skausmą? Gal šios tendencijos teikia vilčių organizacijoms – kuo labiau robotai pakeis žmones ir kuo daugiau bus automatizuotų, dirbtinio intelekto valdomų procesų, tuo mažiau įmonių vadovai turės reikalų su darbuotojų emocijomis? Vis daugiau žmogaus darbo atlieka robotai ir dirbtinis intelektas. Kai kuriais atžvilgiais robotai yra puikūs darbuotojai – jiems įtakos nedaro jausmai, nuovargis, jie gali greitai priimti racionalius sprendimus, analizuoti didžiulius kiekius duomenų. Tačiau dirbtiniam intelektui vis dar neįmanomi tie dalykai, kurie žmonėms pavyksta natūraliai, pavyzdžiui, pajuokauti ar empatiškai įsijausti į kito asmens emocinę būseną. Dėl šios priežasties mokslininkai nuolat tobulina robotų gebėjimą atpažinti ir reikšti „jausmus“. Kita vertus, robotų atėjimas į darbo rinką kelia įvairių minčių ir patiems žmonėms. Kai kurių profesijų atstovai jaučia grėsmę, kad dirbtinis intelektas ar robotai išstums juos iš darbo vietos, pavyzdžiui, konsultantai, kuriuos iš dalies pakeičia automatizuotos pokalbių programos (angl. chatbots). Kartu su spartėjančia automatizacija ir robotizacija darbuotojams bei darbdaviams kyla gausybė diskusijų, baimių ir nerimo dėl darbų perdavimo dirbtiniam intelektui arba robotams.


Plačiau skaitykite gegužės ir birželio žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Parašykite atsiliepimą