Gyvenimas be iššūkių, streso ir rizikos skamba kaip svajonė. Tačiau tokia svajonė greitai gali virsti košmaru, kai, neišeidami iš komforto zonos, prarasite aktyvumą, motyvaciją bei džiaugsmą. Kaip stovintis vanduo virsta pelke, taip komforto zona pavojinga mūsų gyvenimo kokybei.

Komforto zona – tai psichologinė būsena, kai jaučiamės saugūs ir atsipalaidavę, kai galime kontroliuoti mus supančią aplinką ir nepatiriame stipraus nerimo ar streso. Šioje zonoje mums viskas pažįstama ir sava, čia retai jaučiame spaudimą. Siekdami likti komforto zonoje, renkamės mažiau rizikingus, pasyvius sprendimus. Pavyzdžiui, liekame darbe ar palaikome santykius, kuriais nesame visiškai patenkinti, tačiau taip jaučiamės saugūs ir ramūs. Komforto zona – tai mūsų pačių aplink save nubrėžtos ribos, kurias nepatogu peržengti. Kam griauti nusistovėjusią tvarką, kuri leidžia mums gerai jaustis?

Kai svajonės atrodo tolimos ir nepasiekiamos, jų atsisakome ir pasitenkiname tuo, kas pasiekiama neišeinant iš komforto zonos. Palikti šią zoną labiausiai skatina ne drąsa, o smalsumas. Jeigu ryžtamės sunkumams, visų pirma iš komforto patenkame į panikos zoną, kurioje jaučiamės neramiai, joje slypi tai, kas nežinoma, mums trūksta sugebėjimų. Tačiau, įveikę paniką, patenkame į mokymosi zoną, kur aplinka ir veikla gali būti nepažįstamos, tačiau, suvaldžius emocijas, viskas tampa pasiekiama ir įgyvendinama, palengva įgyjant naujų žinių, įgūdžių ir patirties. Jei neišdrįsime palikti komforto zonos, neįžengsime į mokymosi zoną ir taip prarasime galimybes išmokti bei sužinoti kažką naujo. Iš mokymosi zonos žengiame į augimo zoną, kurioje įgyjame naujų įgūdžių ir pasiekiame savo tikslus. Tad kelionė per šias zonas plečia mūsų komforto zonų ribas ir tai, kas kadaise baugino, tampa mums įprasta, natūralu.


Plačiau skaitykite gegužės ir birželio žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Parašykite atsiliepimą