Nuomonės lyderiai, arba tiesiog influenceriai, įgavo naują pavidalą kartu su interneto paplitimu. Kokios šio reiškinio ištakos ir psichologinės priežastys, kodėl lyderiai siekia lyderiauti, o sekėjai sekti?

Nors influenceriai (visuomenės nuomonės formuotojai) – naujas terminas, pats reiškinys senas kaip žmonija. Nuomonės formavimas atneša tam tikros vertės tiek influenceriui, tiek sekėjui. Tas, kuris veda, gauna progą saviraiškai, stiprina savo savivertę (nes savotiškai tampa „teisus“), gauna gerą dozę viešo pripažinimo ir palaikymo. Kai influenceriai veikia kaip rinkodaros agentai, papildomai jie gauna progą užsidirbti iš parduodamų prekių ar paslaugų. Tuo metu tas, kuris seka, sutaupo vidinių resursų svarstymui ir sprendimo priėmimui, remiasi, ko gero, jau patikrintu sprendimu ir taip jaučia mažiau rizikos. Taip pat pagerina savo įvaizdį, nes tampa tos socialinės grupės, kuri yra „teisi“, „madinga“, „populiari“ ar kitaip socialiai pozityviai vertinama, dalimi. Žinoma, ne bet kas tampa sektinu žmogumi – tam reikalinga ir charizma, ir prasminga skelbiama idėja. Lyderis dažniausiai yra autoritetas toje srityje, kurioje reiškiasi, ar bent turi lyderio bruožų. Jis gali būti deklaruojamo elgesio ar išvaizdos pavyzdys, kelti pagarbą, pasitikėjimą, „baltą“ pavydą, atrodyti kompetentingas – kitaip tariant, saugus ir patikimas. Kad ir kaip būtų keista ar gaila, bet daug žmonių iš tiesų neeikvoja jėgų, kad priimtų sprendimus savarankiškai ar generuotų idėjas. 2018 m. Pensilvanijos universitete, Damono Centolos vadovaujamo tyrimo autoriai teigia, kad vieninga ir ryžtinga 25 procentų mažuma gali palenkti savo pusėn nuo 72 iki 100 procentų priešingai manančiųjų. Žmonės nori sekti lyderiais. Streso ar nelaimės akivaizdoje šis polinkis gerokai sustiprėja, nes labai susilpnėja gebėjimas logiškai mąstyti ir priimti sprendimus. Jameso Driskello ir Eduardo Salaso atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog streso metu žmonės linkę „sustingti“ – jie tampa jautresni iš kitų gaunamai informacijai ir yra labiau linkę ja vadovautis. Vadinasi, kuo labiau jaudinamės, tuo labiau ieškome elgesio pavyzdžio ar nurodymo. Tam reikalingi elgesio ar nuomonės lyderiai.


Straipsnio tęsinį skaitykite liepos ir rugpjūčio “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.