Įprotis nuolat spoksoti į ekranus kenkia mums įvairiais būdais. Kaip išsilaisvinti iš išmaniųjų telefonų ir kitų įrenginių spąstų?

Imame išmanųjį telefoną į rankas galvodami, kad atsipalaiduosime ir trumpam pabėgsime nuo rūpesčių. Slenkame jo ekranu, neskaičiuodami bėgančių minučių ar net valandų. Akyse mirga tūkstančiai įvairios informacijos žodžių, šimtai nuotraukų ir tuntai dažniausiai blogų naujienų. Pandemija, protestai, kylančios kainos, kriminalai, klimato kaita, nelaimės ir t. t. Užuot atpalaidavę socialiniai tinklai ir portalai panardina mus į nesibaigiančią informacijos laviną. 

Kitų žmonių gyvenimų stebėjimas socialiniuose tinkluose taip pat stipriai įtraukia, o ilgainiui labai išvargina ir slopina motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. Kas tada atsitinka su mūsų emocijomis ir dvasine būsena? Ir kodėl taip sunku pakelti akis nuo ekrano, net jei suprantame, kad naršant praleistas laikas nieko gero neduoda? 

Psichologai jau senokai pastebėjo nesibaigiančio „skrolinimo“ (angl. scroll – liet. „slinkti“) žalą žmogaus psichinei būsenai. Ši beprasmiška veikla įtraukia ne tik jaunus, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Pabandykite kurį laiką stebėti praeivius gatvėse, kavinėse, viešajame transporte, parduotuvių eilėse – dauguma nuleidę galvas prie ekranų. Vos pasitaiko laisva minutė, jie čiumpa į rankas išmaniuosius. Kažkas įsigudrina naršyti net vairuodamas. Kas verčia žmones nuolat būti virtualiame informacijos sraute? 


Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio ir gruodžio „Psichologija Tau“ numeryje

Comments are closed.