Jei nuolatos atrodo, kad gyvenimas žlugęs ir viskas, kas laukia ateityje, yra tik nesėkmės ir nelaimės – tikėtina, jūs pesimistas. Išsivadavimas iš pesimizmo spąstų nelengvas, bet įveikiamas uždavinys: tereikia tvirtai apsispręsti ir imtis realių veiksmų.

Senas ir banalus priežodis „optimistas taurę mato pusiau pilną, o pesimistas – pusiau tuščią“ gan taikliai atspindi pesimizmo esmę. Kad ir kokia būtų realybė, pesimistai tarsi nešioja akinius, kurie ją nuspalvina tamsesnėmis spalvomis. Tokie žmonės nuolat laukia nelaimių ir nesėkmių, nekelia aukštų lūkesčių, nes tikisi, kad jie neišsipildys, skundžiasi, nuvertina teigiamus dalykus ir labai stipriai sureikšmina bet kuriuos neigiamus gyvenimo įvykius. Pasaulis jiems daugiau juodas nei baltas (ar juo labiau spalvotas). Be to, pesimistams būdingos ganai savidestruktyvios pasaulio interpretacijos.

Jei pats nesate pesimistas, tai savo aplinkoje juos tikrai atpažinsite iš nuolatinio bumbėjimo ir burbėjimo, kaip viskas blogai. Taip pat iš to, kad ką besiūlytumėte, apie ką šnekėtumėte, kokių tik idėjų turėtumėte, pesimistas visada ras būdų parodyti, kad visa tai gali žlugti. Taip, gyvenime pasitaiko ir tragedijų, ir nelaimių, ir nesėkmių. Tačiau, kitaip nei realistai ar optimistai, pesimistai neatsipalaiduoja ir retai entuziastingai palaimina net pačias geriausias idėjas. Mat jų moto yra „niekada nelauk nieko gero, nes vis tiek baigsis blogai“.

Blogiausiu atveju pesimistai gali ne tik be perstojo skųstis, kaip viskas negerai, bet ir kontroliuoti aplinkinius, bandydami juos apsaugoti nuo galimų gyvenimo pavojų. Jie linksta vengti jausmų ir patirčių –slėptis namuose ir be perstojo žiūrėti televizorių ar užsiimti kitomis nelabai prasmingomis veiklomis, kad tik netektų patirti nesėkmių, nesaugumo ir neapibrėžtumo.


Straipsnio tęsinį skaitykite kovo balandžio “Psichologija Tau” numeryje.

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą