Dažnai atrodo, kad koks nors įvykis ar sprendimas atneš mums daug džiaugsmo, tačiau jam įvykus jaučiamės priešingai. Kodėl savo jausmus ir reakcijas prognozuoti sunkiau nei atspėti orą?

Svajojate apie naują, didelį pirkinį, tiesiog matote save džiūgaujantį dėl jo, tačiau kai galiausiai pavyksta norimą daiktą įsigyti, išsvajoto džiaugsmo – nė kvapo. Arba įsivaizduojate, kokius laimingus jus padarys nauji santykiai, bet jiems užsimezgus nepatiriate išsvajotos euforijos. Pažįstamos situacijos? O gal kada susiklostė atvirkščiai – baiminotės, kad netekę darbo nežinosite, kur dėtis, sielvartausite, bet iš tiesų patyrėte tik teigiamas emocijas, pailsėjote, atsigavote? Prieš didelius įvykius paprastai bandome nuspėti, kokius jausmus jie mums atneš. Dažnai šie spėjimai ne ką tikslesni nei orų prognozė kitiems metams. Laimė ir džiaugsmas, kurių tikėjomės prieš įvykį, dažniausiai trunka gerokai trumpiau ir ne taip intensyviai, kaip įsivaizdavome. Tas pats galioja ir neigiamiems jausmams.

Priimdami svarbius, gyvenimą keičiančius sprendimus – kokią profesiją rinktis, ar kraustytis gyventi į kitą šalį, ar susilaukti vaiko – manome, kad jie iš karto apvers mūsų gyvenimą aukštyn kojomis. Tačiau, priėmus sudėtingą sprendimą, niekas nepasikeičia per akimirką. Prie naujų aplinkybių prisitaikome palaipsniui. Dalis baimių realybėje net neišsipildo, daug nuogąstavimų išsisprendžia lengviau, nei tikėjomės. Turbūt ne kartą teko suklysti įsivaizduojant, kiek puikiausių emocijų atneš kelionė, šventė, susitikimas? Kuo didesni lūkesčiai, tuo didesnė tikimybė, kad teks nusivilti. Išties euforija dažnai tetrunka akimirką. Labai greitai priprantame ir prie gero, ir prie blogo.

Kad sunku tiksliai prognozuoti savo būseną, rodo ir moksliniai tyrimai. Smegenys yra linkusios vertinti dabar mus supantį pasaulį, o ne žvelgti į aplinką iš žmogaus, kuriuo tapsime, perspektyvos. Tačiau žinojimas, kur dažniausiai suklumpame, gali padėti sudaryti tikslesnę jausmų prognozę ateityje ir įvertinti daugiau aplinkybių. Gebėjimas numatyti, kaip jausimės, padeda išsikelti autentiškus, asmeniškai prasmingus tikslus ir motyvuoja jų siekti, didina produktyvumą bei pasitenkinimą gyvenimu.


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.