Sveiki atvykę į juodo ir balto mąstymo pasaulį, kuriame galimi tik du pasirinkimai – viskas arba nieko. Geras arba blogas, meilė arba neapykanta, nugalėtojas arba nevykėlis. Čia nėra nieko per vidurį. 

Būtent tokį pasaulį išvysta ką tik gimęs kūdikis. Garsi austrų psichoanalitikė Melanie Klein savo objektų ryšių teorijoje aprašė, kad kūdikiai nesąmoningai visus objektus skirsto į blogus ir gerus. Tai lemia egzistencinis kūdikio nerimas, jo emocinė nebranda ir aiškių ribų tarp savęs ir tėvų nesuvokimas. Kūdikis dar nesuvokia, kad tas pats asmuo gali jį ir apdovanoti, ir bausti, būti ir malonus, ir piktas. Jis mato tik gerą arba blogą. Geros patirtys priskiriamos geriems objektams, blogos – blogiems. Ir tai negali egzistuoti viename. Tokį mąstymą atspindi ir pasakos vaikams: gera motina ir piktoji pamotė.

Augdamas vaikas palaipsniui mokosi, kad tie patys objektai gali turėti ir gerų, ir blogų savybių. Pradedama suprasti, kad gerasis kartais gali pasielgti netinkamai, kad galima mylėti ir pykti vienu metu ant to paties žmogaus. Psichoanalitikas Otto Kernbergas rašo, kad išmokti integruoti gerus ir blogus objektus, meilės ir pykčio jausmus į vieną asmenį ar objektą yra svarbi vaiko vystymosi užduotis. Kai pavyksta ją įveikti, pereinama į kitą fazę, kur objektai pradedami suvokti tokie, kokie yra – su visomis blogomis ir geromis savybėmis. 

Vis dėlto net ir sėkmingai įveikę šią raidos užduotį, užplūdus stiprioms emocijoms, mes visi kartais patenkame į šio mąstymo modelio spąstus ir imame rūšiuoti objektus į juodus ir baltus. O jeigu žmogui nepavyksta įgyvendinti šios vystymosi užduoties, suaugęs jis gali būti linkęs nuolat skirstyti žmones ir situacijas į gerus ir blogus. Tokia asmenybė svyruoja nuo vieno kraštutinumo prie kito ir tai priklauso tik nuo to, kaip kitas žmogus tenkina jo poreikius esamuoju metu.

Kuo stipriau išreikštas šis mąstymo modelis, tuo labiau jis trukdo matyti gyvenimą ir žmones tokius, kokie jie yra iš tikrųjų: sudėtingi, neaiškūs, nuolat besikeičiantys. Tai iškreipia savęs suvokimą, kelia nuotaikų svyravimus, santykių nestabilumą ir neigiamai veikia įvairias kitas gyvenimo sritis.

Tačiau net ir tada įmanoma išmokti atpažinti ir mesti iššūkį mąstymo klaidoms. Taip atnešite į gyvenimą lengvumo ir suteiksite sau bei kitiems laisvę būti visokiems.

Mąstymas juoda ir balta spalvomis, arba kitaip „viskas arba nieko“, kognityvinėje psichologijoje traktuojamas kaip dažna „mąstymo klaida“. Visiškai normalu, užklupus nerimą keliantiems įvykiams, kartais pradėti generalizuoti, matyti dalykus kaip tik juodus arba tik baltus. Tokiomis akimirkomis svarbu save pastebėti ir laiku grįžti į vėžias. Tačiau, jeigu taip mąstoma nuolat, tai gali signalizuoti apie tam tikras psichologines problemas. 


Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės birželio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.