Jei kada teko padaryti gerą darbą visiškai nepažįstamam žmogui, greičiausiai prisimenate užplūdusį malonų jausmą. Pasirodo, kai duodame nieko neprašydami atgal, patys gauname šimteriopai!

Šaltais žiemos mėnesiais „Ikea“ parduotuvė Katanijoje, Italijoje, atveria duris benamiams šunims. Čia ant kilimėlių šiltai nakvoja šeimininkų neturintys keturkojai, o parduotuvės lankytojai savanoriškai pasirūpina jų maistu. Kai kuriems gyvūnams pasiseka dar labiau, nes apsipirkti atvykę italai kartais namo iškeliauja ir su keturkoju draugu.

Pernai Amerikoje per padėkos dieną atlikėja Sia, neatskleisdama, kas tokia esanti, viename prekybos centre bėgiojo tarp kasų ir savo kreditine kortele stengėsi apmokėti kuo daugiau žmonių pirkinių. Ji jiems sakydavo, kad laimėjo loterijoje ir nori pasidalinti savo džiaugsmu. Iš tiesų loterijoje ji nelaimėjo, bet taip buvo paprasčiau paaiškinti žmonėms, nei tiesiog pasakyti, kad nori padaryti gerą darbą. Belakstydama nuo kasos prie kasos Sia spėdavo priimti nuoširdžiai sužavėtų laimingų žmonių padėkas ir apsikabinimus. Ne vienas parduotuvėje esantis žmogus, paliestas šio gesto ir aplinkoje tvyrančių emocijų, nubraukė ašarą.

Londone gyvenanti rašytoja Eli Goldstone savo „Twitter“ paskyroje pasidalino žinute, kad jai labai graži estų autoriaus Harri Jõgisalu 1981 m. išleista knyga vaikams „Karp“. Miško gyvūnų istorijas pasakojanti knygelė taip sužavėjo rašytoją, kad ji viešai pasisakė svajojanti šią knygą turėti. Po kelių dienų ją pasiekė asmeninė nepažįstamos moters, gyvenančios Estijoje, žinutė. Ji rašė atsitiktinai internete pamačiusi Eli „Twitter“ įrašą ir galinti senų knygų parduotuvėse pasidairyti britės svajonės. Po kelių savaičių Eli gavo siuntinį, kuriame buvo supakuota trokštama knyga. Ją Estijoje gyvenanti moteris iš tiesų surado senų knygų parduotuvėje, nupirko ir išsiuntė kaip dovaną visiškai nepažįstamai moteriai, kurios žinutę atsitiktinai pamatė internete.

Australijoje viena moteris su sergančiu sūnumi atvyko į ligoninę. Kadangi labai skubėjo, automobilį paliko neleistinoje vietoje ir grįžusi rado baudos kvitą. Jos nuostabai, prie bandos kvito buvo priklijuotas lipnus lapelis su užrašu ranka: „Laba diena, eidama pro šalį pamačiau ant jūsų automobilio baudos kvitą. Pamaniau, jei jau esate ligoninėje, ir taip turite sunkumų, tad sumokėjau baudą už jus. Tikiuosi, jūsų reikalai greitai pakryps geryn.“ Lapelyje buvo nurodyti ir baudos apmokėjimo duomenys. Į ligoninę sūnų atvežusią moterį labai sujaudino atsitiktinės praeivės poelgis. Šią istoriją ji aprašė savo „Facebook“ paskyroje ir iš širdies dėkojo geradarei.

Visus šiuos nutikimus būtų galima pavadinti atsitiktiniais gerais darbais, kai, nesiekiant jokios naudos sau, pagalba suteikiama visiškai nepažįstamiems žmonėms ar gyvūnams. Tai nėra tas pats, kas dovanoti kitiems dovanas, nes gavę dovanų žmonės dažnai jaučiasi įsipareigoję dovanoti kažką atgal. Atsitiktiniai geri darbai nieko neįpareigoja, nebent skatina toliau tęsti gerų darbų grandinę. Kai kurių mokslininkų teigimu, tokia elgsena mums nėra prigimtinė. Kadangi evoliucija įrodė, jog taip labiau pasiteisindavo, žmonės yra labiau linkę padėti ir savo turimais resursais dalintis tik su jų artimoje aplinkoje esančiais asmenimis. Tad nekeista, kad mes dažniau pasirūpiname savo giminaičiais, draugais, kolegomis ar tais, kuriuos šiek tiek pažįstame. O visiškai atsitiktiniai žmonės kur kas rečiau sulaukia mūsų gerų darbų ir išskirtinio dėmesio. Nors toks elgesys evoliucionuojant greičiausiai nebuvo mums labai naudingas, tačiau šiomis dienomis teikia didelių privalumų.


Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio gruodžio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.