Ar mėgausitės maistu ir kiek jo suvalgysite, priklauso ne tik nuo patiekalo skoninių savybių, bet ir nuo lėkštės dydžio, spalvos, pateikimo būdo bei kitų netikėtų veiksnių.

 Ištaigingame restorane pakiliai nuteikia ne tik maistas lėkštėje. Žvakių šviesa, akinančio baltumo staltiesės, sunkios keraminės lėkštės, blizgantys stalo įrankiai ir elegantiškos taurės sukuria nuotaiką ir… patiekalo skonį. Jį pajuntate ne tik gomuriu – skonį kuria reginiai, kvapai, garsai, aplinka. Tai suteikia galių restoranų šefams gudrauti kuriant naujus patiekalus ir jų patiekimo būdus. Taigi jūsų užsakytas keliasdešimt eurų kainuojantis jautienos kepsnys nėra tik gabalas kokybiškos mėsos – kiekviena smulkmena jį ruošiant ir atnešant ant stalo yra apgalvota, siekiant sukurti įstabiausias mėgavimosi maistu akimirkas. Kokių gudrybių imamasi apgauti mūsų skrandį?

 Didelės lėkštės – nedraugiškos skrandžiui

Ar kada pagalvojote, kad toks paprastas dalykas kaip lėkštės dydis gali priversti jus persivalgyti ir net nulemia maisto skonį? Nuo indo formos priklauso, kiek įsidedate maisto ir kiek jo suvalgote. Tyrimai rodo, kad kai lėkštė didelė, savaime į ją įsikraunate daugiau maisto.

Įdomu, kad dabartinės lėkštės yra beveik ketvirtadaliu didesnės nei 1900 metais. Turbūt ne mažiau per tą laiką padidėjo ir mūsų kūno apimtys. Didesnė lėkštė – tai papildomos 50 kalorijų kasdien ir keletas kilogramų ant juosmens per metus.

Mokslininkams seniai buvo žinomi dydžio suvokimo iškraipymai ir vadinamoji Delboeuf iliuzija: apskritimas, apibrėžtas kitu apskritimu, atrodo didesnis nei yra iš tikrųjų.


Straipsnio tęsinį skaitykite liepos ir rugpjūčio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.