Jaučiatės įstrigę kasdienybėje ir dvejojate, ar kažką keisti? Galite pabandyti savo gyvenimo istoriją įvertinti iš „herojaus kelionės“ perspektyvos. Tai padės atrasti naujų atspirties taškų ir kitaip pažvelgti į ateitį.

Stebint gražų ir tvarkingą draugų gyvenimą socialiniuose tinkluose, galima pagalvoti: „Kaip taip nutiko, kad visus taip lydi sėkmė, visi išsigryninę savo gyvenimo kelią, o aš pusvalandį renkuosi pomidorų padažą prekybos centre ir negaliu apsispręsti?“ Tačiau viskas aišku atrodo tik nudailintuose socialinių tinklų profiliuose. Realybėje toli gražu ne kiekvienas turime aiškiai sudėliotus gyvenimo tikslus. Nemažai mūsų dvejoja net dėl esminių pasirinkimų. Kilti ekonomisto karjeros laiptais, o gal pradėti gaminti kvepiančias žvakes? Bandyti lipdyti ar užbaigti santykius? Pirkti namus savo vaikystės rajone arčiau šeimos? O gal susikrauti lagaminą ir išvykti į saulėtosios Toskanos vynuogynus su bilietu į vieną pusę? Pasirinkimų nestinga. Trūksta tik į rankas įduoto gyvenimo žemėlapio ir aiškių taisyklių, kurios padėtų naviguoti kasdienybėje.

Apibrėžtumo stoka gali kelti daug nepatogumų: gyvenimas atrodo kupinas kryžkelių, o kiekvienas kelio išsišakojimas sukelia gumulą gerklėje. Pagauname save bandančius susigaudyti vidiniame kompase, kuris atrodo išsimagnetinęs.

Kita vertus, tai, kad nėra universalaus sėkmės recepto, atveria duris eksperimentuoti. Jei nėra vienintelio teisingo kelio, kuriuo privalome eiti, vadinasi, turime daugiau laisvės pasirinkti savo tyrinėjimų erdves. Galime rašyti ateities scenarijų jausdami mažiau suvaržymų ir patys spręsti, kokiais žmonėmis norime tapti kitame gyvenimo etape. Galbūt už vienus pasirinkimus stosime mūru, o kitus klausimus tyliai nustumsime į antrąjį planą.

Dvejojantiems dėl tolesnės krypties verta susipažinti su „herojaus kelione“. Šis terminas buvo išpopuliarintas XX a. mokslininko, rašytojo, lektoriaus, mitologijos bei religijotyros tyrinėtojo Josepho Campbello – žmogaus, vadinto itin dvasingu intelektualu, tačiau neprisirišusio prie jokių teologinių ideologijų. Jau daugybę metų J. Campbello „herojaus kelionės“ motyvus mielai skolinasi ne tik filmų ir literatūros kūrėjai, bet ir terapeutai. 

Anot J. Campbello, visi mes esame skirtingi, tačiau mūsų gyvenimo istorijos turi tam tikrų panašumų. Kiekvienas – nuo mūsų šeimos narių iki veikėjų TV ekrane ar baristos, ryte ruošiančio jums kavą – turime savo asmenines „herojaus keliones“.

Šios kelionės yra cikliškos, jos primena uždarą ratą. Kelionė prasideda, kai kažkuriuo metu prieš akis atsiranda galimybė pradėti šį tą naujo. Iš pradžių dažnai spyriojamės: gal laukiame tinkamesnio meto, gal didesnio palaikymo iš artimos aplinkos. Pagaliau leidžiamės į nežinomybę. Savo kelionėje susiduriame su iššūkiais. Bandydami juos įveikti, patiriame transformaciją ir tampame šiek tiek kitokiais žmonėmis. Tada „išneriame“ iš nežinomybės ir tarsi uždarome savo kelionės ratą. Liekame išmokę nemažai pamokų, kuriomis galime pasidalinti su kitais. Vienas žygis baigėsi, tačiau pajutę poreikį visada galime leistis į kitą.

Herojai išvyksta ir grįžta. Tai amžinasis augimo ir tobulėjimo ratas, nuolatinis virsmas ir žengimas į vis naujus etapus. Nors gali atrodyti, kad „herojaus“ etiketė geriau tinka tiems, kurie pasiruošę atlikti įspūdingus žygdarbius, iš tikrųjų kiekvienas esame savo kasdienio gyvenimo herojus. 

Suprasti metaforišką „herojaus kelionę“ ypač naudinga, jei jaučiatės įstrigę nemalonioje situacijoje ir jaučiate, kad metas pokyčiams, tačiau kartu stipriai dvejojate. „Herojaus kelionės“ motyvai gali padėti geriau suvokti, kas esate, kuo norite tapti ir kuria kryptimi judėti pirmyn.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.