Perdėtas nerimas trukdo džiaugtis dabartimi ir gali būti klaidingų sprendimų priežastis. Visų situacijų niekada nenumatysime iki galo, todėl gebėjimas susidraugauti su nežinomybe – viena svarbiausių savybių, kurią galime išsiugdyti.

Pastarojo meto tyrimai rodo, kad nežinomybė gąsdina net labiau nei nesėkmės. Jei žmonės turėtų galimybę rinktis, daugumai garantuotas nemalonus pojūtis dabar, o ne tikėtinas nemalonumas vėliau būtų labiau priimtina. Pavyzdžiui, jie mieliau iškęstų elektros šoką šią akimirką negu lauktų ateities, kurioje šokas gali nupurtyti, bet gali ir ne. Mūsų organizmui lengviau ištverti fizinį skausmą negu nežinomybę jo laukiant.

Anot mokslininkų Michelio Dugaso ir Danielio Grupe, nežinomybės baimę dažniausiai lydi nerimo sutrikimai. Tačiau net neturintieji klinikinės nerimo diagnozės dažnai jaudinasi dėl ateities, jei joje yra nežinomųjų ir klaustukų. Na, o jų, žinoma, yra visada.

Būsimo gyvenimo vizijos, tolimi planai ir nerimą keliančios ateities projekcijos žmones dominti pradėjo santykinai neseniai. Anot neuromokslininko profesoriaus Kevino Ochsnerio, mūsų protėviai nerimavo dėl kur kas artimesnės ateities, pavyzdžiui, ką valgysime, iš kur gausime vandens, ar krūmuose netyko žvėris, ar saugi buveinė?

Pasak jo, žmonių smegenys išgyvendavo intensyvią, tačiau trumpalaikę įtampą. Į tolimą ateitį orientuotų minčių veikiausiai nekildavo. Mūsų moderniame pasaulyje aplinka pasikeitė drastiškai. Tačiau žmonių smegenys pakito nedaug. Būtent dėl to gyvendami žaibiškai kintančiame, dinamiškame, nenuspėjamame pasaulyje susiduriame su chronišku stresu, nerimo ir kitais sutrikimais.


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.