Šiuolaikinis žmogus per dvi savaites gauna tiek informacijos, kiek asmuo per visą gyvenimą XVII amžiuje.

Laikai, kai išsiuntęs laišką į kitą šalį laukdavai bent dvi savaites, kol adresatas jį gaus, ir dar bent tiek, kol grįš atsakymas, seniai praeityje. Apskaičiuota, kad vidutiniškai per darbo dieną biuro darbuotojas gauna apie 90–120 ir išsiunčia apie 40 su darbu susijusių laiškų. Tokius duomenis pateikia tyrimų bendrovės „Radicati Group“ ir „Templafy“ (2018). 2018 m. tik 24 proc. JAV gyventojų teigė, kad netikrino el. pašto atostogų metu („Statista“, 2018). Dauguma teigė tai darantys tik dėl to, kad jų pašto dėžutė nepersipildytų.

Informacijos gausa akivaizdi ne tik mūsų el. pašto dėžutėse. Mūsų dienotvarkė nuolat perpildyta skubių darbų, o savaitgalis kupinas veiklos, kuri neretai susijusi su darbu. Nes dabar dar ir madinga taip gyventi, nieko nespėti. Socialiniuose tinkluose taip pat gausybė žinučių, vaizdų, nuotraukų, įrašų apie pažįstamų ir nepažįstamų žmonių vakarienes, atostogas, pirkinius, mielų kačiukų filmukų ar naujų produktų reklamos, kurių jūs dar nematėte, bet primygtinai turite įsigyti. Regis, įpratome taip gyventi – nuolat skubėdami ir apsupti neišsenkančios gausos.

Jei dar pažvelgsime į klausimų, su kuriais susiduriame, turinį, matysime ne tik didėjantį informacijos kiekį, bet ir augantį problemų kompleksiškumą bei reikalavimą jas išspręsti per kuo trumpesnį laiką. Tad nenuostabu, kad ilgainiui ta gausa, kuri iš pradžių teikė pasitenkinimą ir džiaugsmą, pradeda varginti ir erzinti. Jaučiamės lyg „praryti“, tampa sunku suvaldyti nesibaigiantį srautą, jį suvokti, aprėpti.


Straipsnio tęsinį skaitykite sausio / vasario “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.