Charizmatiškieji ekstravertai dažnai laikomi geresniais lyderiais nei tyleniai intravertai. Tačiau toks vertinimas – visai neteisingas. Uždarieji intravertai gali būti puikūs vadovai dėl tik jiems būdingų asmeninių savybių.

Lyderis – tai žmogus, kuris daro įtaką grupei ir nukreipia ją siekti bendro tikslo. Paprastai jį įsivaizduojame charizmatišką, visus uždegantį, daug bendraujantį ir niekada nuo to nepavargstantį. Šios savybės būdingos ekstravertams. Intravertiškos asmenybės yra kur kas uždaresnės, tylesnės, santūresnės. Kolektyve intravertas rečiau viešai išsakys savo nuomonę, rečiau dalyvaus kolegų vakarėliuose, savo darbus rinksis atlikti vienas, susikaupęs. Sunku įsivaizduoti tokio tipo vadovą? Ir be reikalo. Pasirodo, intravertai gali būti puikūs lyderiai ir stovėti pirmoje fronto linijoje, kai prireikia siekti bendro tikslo.

Kai kurie tyrimai rodo, kad daugiau kalbantys žmonės paprastai vertinami kaip protingesni, įdomesni, autentiškesni. Greitakalbiai laikomi labiau kompetentingais ir labiau mėgstamais. Žinoma, čia laurai tenka ekstravertams. Be to, teigiama, kad jie gali vienu metu dirbti kelis darbus, išsiskiria atkaklumu. Na, o psichologė Susan Cain intravertus sieja su didesniu jautrumu, ramiu būdu, mažesniu socialiniu aktyvumu. Tokie asmenys nėra linkę dominuoti palaikydami pokalbį, o jeigu ir nestokoja bendravimo įgūdžių bei mėgsta pobūvius, prioritetą teikia artimesnei aplinkai, daugiau energijos investuoja į artimus ryšius – šeimą, artimus draugus. Vienas svarbiausių ekstravertų ir intravertų skiriamųjų bruožų – pakantumas išorinei stimuliacijai be stresui. Intravertiško temperamento asmenys gerai jaučiasi, kai pairia mažai išorės dirgiklių, gali daugiau laiko praleisti vieni. Taigi iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog lyderystei ir intravertui greičiausiai ne pakeliui, bet ar tikrai?


Straipsnio tęsinį skaitykite sausio / vasario “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.