Planuoti ir įgyvendinti pokyčius – nelengva užduotis. Dar sunkiau jų ilgą laiką laikytis.

Kiek kartų gyvenime sakėte sau „nuo rytojaus viskas bus kitaip“ ir šventai tuo tikėjote? Ir kiek kartų kitą dieną atsikėlėte, gyvenote įprastai, o vakare prisiminėte planuotus, bet neįgyvendintus pažadus? Pirmas kelias dienas ar savaites dar graužiate save dėl to, o po kurio laiko planuotas pokytis ar naujas įprotis visai pasimiršta. Neurofiziologiniai tyrimai atskleidžia: kai žmogus mąsto apie savo elgesio nekeitimą, smegenyse suaktyvėja už malonumą atsakingi centrai. Tačiau kai mąstome apie pokyčius, šis smegenų aktyvumas kur kas mažesnis. Taigi net žmogaus neurofiziologija yra nukreipta išlaikyti tai, kas mums įprasta, ir vengti pokyčių. Gamta sukūrė žmogaus smegenis taip, kad pastovumą suvoktume kaip malonų ir saugų gyvenimo būdą. Vis dėlto pokyčiai kartais labai naudingi. Kai nepavyksta atsikratyti netinkamo įpročio ar imtis pozityvių naujovių, pykstame. Kaip pergudrauti savo prigimtį ir lengviau priimti pokyčius?
Jokie pokyčiai nevyksta savaime. Tam reikia pastangų. Deja, tas pastangas išsiugdyti kaip naujus įpročius ar dėl
jų keistis patiems dažnai tampa sunku. Tai nutinka dėl kelių esminių priežasčių.


Straipsnio tęsinį skaitykite liepos ir rugpjūčio “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.