Gali atrodyti, kad gyvename objektyviame pasaulyje, tačiau iš tikrųjų visas patirtis perleidžiame per savąjį interpretacijų filtrą. Ar įmanoma, sąmoningai keičiant filtrą, keisti ir savo gyvenimus?

Amerikiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Williamas Faulkneris yra pasakęs: „Praeitis nėra mirusi. Ji netgi nėra praeitis.“ Kiekvieną rytą, kai atsibundame iš miego, drauge akis atmerkia ir istorijos, kurias per daugybę metų susikūrėme apie save pačius, mus supančius žmones ir pasaulį. Dažnas apie jas daug nemąsto – bet tai ir nebūtina. Istorijos vis tiek mus lydi ir veikia gyvenimą.

Ne visos istorijos mums naudingos. Daug kam žinoma situacija, kai jaučiamės tarsi įstrigę viename taške, toli nuo savo tikrojo potencialo. Žinoma, norėtume siekti svajonių ir susikurti įdomesnį rytojų, bet ateina nauja diena ir vėl geriame vėstančią kavą iš to paties seno puodelio, pramiegoję penktą žadintuvą. Dažnu atveju mums trukdo netinkamos, nemotyvuojančios istorijos, kurias patys susikūrėme. Tai tarsi spalvoti akiniai, pro kuriuos regime įvykius. Nuo mūsų pasirinktų „akinių“ priklauso kasdienių įvykių interpretacijos: kaip vertiname rytinius darbo susitikimus, kaip apibūdiname santykius su mama ir kaip reaguojame, kai antroji pusė neperskambina, radęs praleistą skambutį. 

Norime mėgautis gražesniu gyvenimu, bet tuo pat metu mūsų galvoje lyg karuselė sukasi ir sukasi scenarijai „man niekas nesiseka“, „žmonės manęs nesupranta“, „nieko nesugebu padaryti gerai“. Jaučiamės it nuolat irkluotume prieš srovę. Bloga žinia: reikia milžiniškų pastangų, kad atsidurtume ten, kur norisi būti. Geresnė žinia: savo sukurtas istorijas galime keisti – tai vadinama „istorijų redagavimu“. Šis kūrybiškas psichologinis žaidimas gali padėti susitvarkyti su problemomis bei pakeisti interpretacinius „akinius“ į naudingesnius.


Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės birželio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.