Nuo sporto ir sveikesnės mitybos iki pinigų taupymo ir daugiau dėmesio artimiesiems – dauguma iš mūsų puikiai žinome, kaip susikurti kokybiškesnį gyvenimą. Tačiau žinios nevirsta veiksmais, nes „nesijaučiame tinkamai nusiteikę“. Kaip elgtis? Ir ar įmanoma laimėti žaidimą, kuriame racionalus protas nusileidžia emocijoms?

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad esame pakankamai protingi, jog nekartotume senų klaidų. Juk nugyvenome ne vieną dešimtmetį – per tiek laiko turėjome išmokti atpažinti „grėblius“, ant kurių antrą, penktą ir penkioliktą kartą nereikėtų lipti. Gyvenimiška patirtis ne pusbalsiu sufleruoja, o rėkte rėkia, kad neprotinga aukoti miegą dėl serialo, o darbe nebūtina laukti paskutinės minutės, kad paskambintum svarbiam klientui.

Turbūt neatsirastų nė vieno, kuris tai išgirdęs nuoširdžiai nusistebėtų: „Tikrai? Nežinojau šito!“ Žinių mums netrūksta. Dauguma mūsų puikiai suvokiame, kaip reikėtų „teisingai“ gyventi – nuo pirmojo rytinio žadintuvo iki akimirkos, kai vakare įsitaisę ant minkštos pagalvės sumerkiame akis. Ir net jei sakysime, jog „kasdien esame bombarduojami prieštaringos informacijos“ ir „ne viskas yra juoda ir balta“, tai nekeičia esmės – mūsų vidiniai kompasai reikiamai išlavinti, kad kasdienybėje priimtume naudingus, o ne mums kenkiančius sprendimus.

Atmetus pavienius atvejus, bendros tendencijos aiškios. Apsukti keletą ratų aplink stadioną yra geriau, nei su kartonine picos dėže tysoti ant sofos; pradėti taupyti pinigus – išmintingiau, negu pirkti dar vieną nedėvimą kokteilinę suknelę; atsiskirti nuo toksiško žmogaus yra protingesnis žingsnis, negu planuoti su juo kelionę į kitą pasaulio kraštą be atgalinio bilieto. Įjungus racionalų mąstymą, šios dilemos apskritai nepanašios į dilemas.

Bet čia kyla klausimas: kaip dažnai jį įjungiame?


Straipsnio tęsinį skaitykite kovo ir balandžio Psichologija Tau numeryje. 

Comments are closed.