Giliai viduje dažniausiai žinome, kas esame, ką mėgstame ir ko siekiame. Tačiau kartais sekame ne savo širdimi, o aplinkinių lūkesčiais ir svetimais gyvenimais socialiniuose tinkluose. Kodėl nedarome to, ko norime?

 „Man patinka būti namie, bet anksčiau, pabuvus kelias dienas niekur nevažiuojant, apimdavo „lūzerės“ jausmas, kad visi kiti „tipo“ gyvena gyvenimą, kažkur važiuoja, vakarėliai, parkai, pliažai, „stuff“… O va dabar išėjom pirmąkart per dvi savaites ir vėl savaitei ramu. Jei būtų mano valia, kiekvienais metais pasaulis vienu metu eitų privalomo karantino dviem mėnesiams“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašytoja Vaiva Rykštaitė prisipažįsta, kad mėgautis laiku namie daug paprasčiau žinant, kad visi kiti daro tą patį.

Lygindami save su kitais, vertiname karjeros pasiekimus, finansinę padėtį, santykius ir net matuojame laimę. Aplinka, dažnai net nesąmoningai, formuoja ir mūsų norus. Ypač tada, jei neskiriame pakankamai laiko įsiklausyti į tikruosius poreikius arba juos nuvertiname. Siekdami patikti, būti pripažinti, stengiamės parodyti, kad gyvename įdomiai, turiningai, prasmingai, keliame paradinio gyvenimo nuotraukas į socialinius tinklus ir neretai darome visai ne tai, apie ką tyliai pasvajojame. Dirbame viršvalandžius ar nuobodžiaujame įmonės vakarėlyje, užuot žaidę su vaikais, šokame parašiutu ar plaukiame baidarėmis su bičiuliais, užuot nėrę servetėles ar grybavę su tėčiu, einame į barą penktadienį ir atsisakome vakaro su knyga, perkame brangesnius automobilius ar atostogas, nei galime sau leisti, dėl dailaus kadro ir dar vieno pliusiuko sėkmės lydimo žmogaus sąraše.

Depresiją ir perdegimą patyrusi gydytoja Susan Biali Haas primena, kad lyginti save su kitais žmogui būdinga nuo senų senovės, o dabar socialiniai tinklai suteikia vis daugiau progų tai padaryti. Tyrimai rodo, kad dažnai stebint virtualius gyvenimus, didėja rizika susirgti depresija, kyla pavydas ir mažėja pasitenkinimas savo gyvenimu. JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas lyginimąsi yra pavadinęs džiaugsmo vagimi. S. Biali Haas pataria stebėti save, fiksuoti, kokiose situacijose dažniausiai lyginate save su kitais, ir jų vengti (pavyzdžiui, mažiau laiko leisti socialiniuose tinkluose). Taip pat naudinga užsirašyti, kokie žmonės ar aplinka verčia jus jaustis nesmagiai ir kokias emocijas kelia. Tuomet išvardykite nors keletą priežasčių, kodėl neverta tam gaišti laiko. Žmonės yra linkę rodyti gražiausius savo gyvenimo įvykius, smagiausias akimirkas, todėl kitų žmonių išorinio gyvenimo neverta lyginti su savo vidiniu pasauliu. Raskite nors kelis dalykus, už ką esate dėkingas ir kas jus džiugina gyvenime. O jei sunku atsilaikyti nepalyginus savęs su kitais, lyginkitės su tais, kurie jus įkvepia geriems pokyčiams.

Psichologė Lisa Firestone atkreipia dėmesį, kad mūsų norus ir entuziazmą juos įgyvendinant veikia ne tik aplinka – dažnai radę mėgstamą užsiėmimą (jogą, šokius ar naujų bendraminčių būrelį) tarsi nepastebimai tam skiriame vis mažiau laiko, kol visai apleidžiame. Slaugė Bronnie Ware savo knygoje „5 dalykai, kurių žmonės labiausiai gailisi prieš mirtį“ rašo, kad dažniausiai gyvenimo pabaigoje žmonės apgailestauja, jog neleido sau būti laimingesniems, neskyrė daugiau laiko dalykams, kurie teikė jiems džiaugsmo, darė ne tai, ką norėjo.


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.