Taisyklės, kurios padės nugesinti įsiplieskiančius konfliktus ir, užuot provokavus negatyvumą, atrasti bendrą kalbą.

Grįžtate namo po ilgos darbo dienos. Jaučiatės nusivarę nuo kojų. Rakindami duris svajojate apie mažus atpalaiduojančius malonumus, kurie, atrodo, jau visai pasiekiami ranka. Valandėlė ramybės. Minkšta sofa. TV pultas. Tačiau įžengus vidun mintys apie poilsį išsisklaido akimirksniu. Tiesiai prieš akis, virtuvės kriauklėje, riogso krūva lėkščių, kurias vienas iš namiškių žadėjo išplauti. Kaip reaguojate? Tikėtina, kad pirminė reakcija bus plykstelėjęs pyktis: „Aš tau tūkstantį kartų sakiau, kad išplautum indus!“ Kaltinamasis pasijunta puolamas ir kažką atšauna pakeltu balsu. Įnirštate dar labiau. Žodis po žodžio ir atmosfera įkaista kaip sviestas keptuvėje. Nors konflikto įkarštyje dažnai atrodo, kad vienintelis pasirinkimas yra drabstymasis putomis arba piktas trenkimas durimis, verta užduoti sau klausimą: ar tikrai nėra geresnio kelio?

Viena iš bendravimo metodikų, pasiūlytų dar septintajame dešimtmetyje, o šiandien – populiaresnė nei bet kada anksčiau, yra empatiška, arba nesmurtinė, komunikacija (angl. nonviolent communication). Ją pristatęs Marshallas Rosenbergas tikina, kad, nors empatišką bendravimą žmonės dažniausiai taiko konfliktuodami, jis tinka ir daugybei kitų gyvenimiškų situacijų. Praktikuodami jį stengiamės aiškiai išreikšti savo jausmus ir poreikius, o kartu mokomės suprasti kitą žmogų ir užmegzti gilesnį, kokybiškai naują ryšį, kokio neturėjome anksčiau.

Bendravimo kliūtys

 Jei reikėtų atsakyti į klausimą: „Koks žmogiškasis gebėjimas labiausiai praturtina gyvenimą?“, mokėjimas bendrauti tikrai šautų į sąrašo viršų. Nors komunikuoti pradedame nuo ankstyvų gyvenimo dienų, daugumai sunku išvengti agresijos – pakanka, kad šiek tiek išsiskirtų nuomonės, ir imame daužytis kaktomis, aklai įrodinėti savo tiesas ir patys sau kaišioti pagalius į ratus.

Viena dažniausių santykių klaidų – kitų žmonių teisimas. Progai pasitaikius, užsimaukšliname vertintojo kepurę ir skubame smerkti, kritikuoti, klijuoti etiketes: „tavo problema ta, kad esi savanaudis“, „koks tu tinginys“, „užsiimi nesąmonėmis“, „kodėl negali elgtis normaliai – kaip tavo brolis?“ Teisėjo vaidmeniui sunku atsispirti. Vis dėlto įsijautę į šią rolę darome sau meškos paslaugą. Kai pašnekovas pasijunta puolamas, instinktyvi reakcija yra iškelti skydą gynybai. Šis skydas užkirs kelią draugiškai komunikacijai ir trukdys objektyviai įvertinti argumentus (net jei jie iš tikrųjų racionalūs). Gali būti, kad pagaliau pasieksime, ko norime, pavyzdžiui, po kovos priversime namiškį išplauti indus. Tačiau tai bus daroma per sukąstus dantis ir kunkuliuojant nepasitenkinimui.

Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.