Iš mylimo žmogaus visi tikimės palaikymo ir užtarimo. Tačiau kartais santykius ima temdyti juodi kritikos debesys.

Klasikinė situacija: iš pradžių santykiai primena pasaką, antroji pusė neriasi iš kailio, stengiasi patikti, stebina ir stulbina, atrodo, viskas klojasi lyg per sviestą. Tačiau po kurio laiko santykiai ima temti, vis dažniau pasigirsta kritika, nepasitenkinimas vienas kitu, priekabiai dėl kokio nors veiksmo. Kartais tai nutinka apsigyvenus kartu, susituokus ar susilaukus vaikų. Kartais trenkia lyg perkūnas iš giedro dangaus. Partneris tampa irzlus, užgaulus, jam praktiškai nebeįmanoma įtikti. Pagaliau situacija ima atrodyti visai nepakenčiama, pakvimpa santykių pabaiga.

Statistiškai emocinis smurtas pasitaiko iki 50 proc. santykių, o konfliktų ir antrosios pusės priekabių, kurie dar neperžengia emocinio smurto ribos, pasitaiko daugelio porų gyvenime. Perdėtas kritiškumas – dažnų santykių elementas. Jis apima nepelnytą antrosios pusės smerkimą, perdėtas reakcijas į visai nereikšmingas situacijas, priekabių paieškas, kaltinimą dėl nebūtų dalykų bei negatyvius ir nebūtinai realybę atspindinčius pernelyg kritiškus vertinimus. Jei situacija tampa tokia komplikuota, kad kyla grėsmė sveikatai, antroji pusė grasina ar fiziškai skriaudžia – tai jau ne partnerio kritiškumas, o kritinė padėtis, kuriai spręsti reikia rimtos specialistų pagalbos. Šis straipsnis skirtas ne tokiems atvejams. Tačiau, jei partnerio kritiškumas neperžengia kraštutinės ribos, po kurios jau aišku, kad santykiai neturi ateities, yra dalykų, kuriuos galima išmėginti siekiant išsaugoti meilę.

Jei norime sumažinti kritiškumą, pirmiausia turime suprasti, kodėl antroji pusė taip elgiasi. Dažniausiai toks elgesys yra skaudžių vaikystės patirčių rezultatas. Joks žmogus negimsta kritiškas: to arba išmokstama stebint artimiausiuosius, arba tai yra gynyba, bandant išlikti. Nors dauguma mano, kad kritiškumas yra emocijų, pavyzdžiui, pykčio, nevaldymo rezultatas, dažniausiai jis susijęs su kai kuriais kertiniais įsitikinimais ir mąstymo taisyklėmis. Kritiško žmogaus galvoje sukasi tokios mintys: „aš geresnis už kitus ir galiu reikalauti, ko tik noriu“, „kiti privalo elgtis taip, kaip aš įsivaizduoju“, „jei nereikalausiu, kas man priklauso, būsiu atstumtas“ ir pan.


Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio gruodžio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.