Gebėjimas planuoti savo laiką – raktas į produktyvumą.

Daugelis mūsų jaučiame, kad gyvenimo tempas spartėja, darbų ir reikalų skaičius didėja, o valandų skaičius paroje – ne. Turime ilgiausius darbų sąrašus ir jaučiame nuolatinę įtampą, kad nespėsime visko padaryti. Akivaizdu, kad šiais laikais asmeninis efektyvumas tampa svarbus visiems. Nuo ko pradėti? Pirmiausia supraskime vieną dalyką: mes gyvename informacijos gausos amžiuje – kasdien mus bombarduoja milžiniški srautai žinių ir naujienų, dėmesį bando prikaustyti socialiniai tinklai, reklamos ir dar daugybė dalykų, tad padaryti viską yra tiesiog neįmanoma. Supraskime, kad nepabendrausime su visais, su kuo norėtume, neperskaitysime visų pasaulio knygų ir neaplankysime visų vietų. Todėl atsirinkime tai, kas mums svarbiausia, ir koncentruokimės į tai.

Kur iššvaistome darbo dieną?

Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių nesijaučia pakankamai produktyvūs. Didžiojoje Britanijoje padaryta apklausa atskleidžia, kad vos ketvirtadalis darbuotojų po darbo dienos vertina ją praleidę produktyviai. „Vouchercloud.com“ Didžiojoje Britanijoje atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1989 biurų darbuotojai. Po jų darbo dienos analizės paaiškėjo, kad biuruose esantys žmonės vidutiniškai dirbdami praleidžia vos 2 valandas 53 minutes. Kur dingsta visas kitas laikas? Jis tiesiog praskrieja tikrinant socialinius tinklus (44 minutės), skaitant žinias internete (65 minutės), kalbantis darbo temomis su kolegomis (40 minučių), ruošiant karštus gėrimus (17 minučių), darant rūkymo pertraukėles (23 minutės), rašant žinutes (14 minučių), užkandžiaujant (8 minutės), gaminantis maistą biure (7 minutės), skambinant partneriui ar draugams (18 minučių), ieškantis naujo darbo (26 minutės).

Šiuo metu darbas iš namų tikriausiai šiuos skaičius kiek pakoregavo, tačiau vargu ar situacija iš esmės pasikeitė. Laiko vagys suryja didžiąją dalį dienos, o dauguma žmonių nesijaučia turintys valios ir motyvacijos pradėti elgtis kitaip. Tad jei norime tapti produktyvesni, turime suvokti, kaip svarbu valdyti savo dėmesį. Kur yra mūsų dėmesys, ten ir rezultatas.


Straipsnio tęsinį skaitykite sausio ir vasario “Psichologija Tau” numeryje.

Comments are closed.