Emocinė branda – išmintis, kuri padeda kurti norimą gyvenimą.

Daug žmonių „atrodo suaugę“, yra racionalūs, o jų elgesys atitinka visuomenės normas, tačiau jų emocinis pasaulis – kaip vaikų. Nesvarbu, koks žmogaus amžius, išsilavinimas ar socialinė padėtis – net ir aukštas emocinis intelektas neapsaugo nuo vaikiškumo. 

Psichologinę suaugusiojo ir vaiko būseną skiria emocinė branda, kurios nevertėtų painioti su emociniu intelektu. Nors šios sąvokos glaudžiai susijusios, mūsų elgesys labiausiai priklauso būtent nuo emocinės brandos lygio. 

Garsusis psichoanalitikas Franzas Alexanderis yra sakęs, kad dažniausiai emociškai mes bręstame daug lėčiau negu biologiškai. Paprastas pavyzdys: nors paauglystėje suaktyvėja lytinių hormonų veikla, žmogus emociškai dar nebūna pasiruošęs kurti šeimą. 

Ne taip jau retai, net ir pasiekus biologinę brandą, emocinė branda būna užstrigusi vaikystės lygmenyje. Penkiasdešimtmetis gali elgtis kaip dvidešimties ir niekada nepasikeisti. O kartais atvirkščiai: aštuoniolikametis emociškai gali būti daug brandesnis negu dvigubai ar trigubai vyresnis už jį žmogus.

Nors emocinę brandą veikia įvairūs faktoriai, mes patys sąmoningai galime rinktis, ar būti suaugusiam. Tai nebūtinai paprasta ir retai pastovu, tačiau to siekti – visuomet verta. Kaip teigia mokslininkai Kinjari Kancharla ir C. N. Ram Gopalas, emocinė branda suteikia žmogui galimybę kurti trokštamą gyvenimą pagal savo vertybes ir susikurtas taisykles, o ne primestas išorės. 

Vien aukšto emocinio intelekto negana

Ilgą laiką sėkmės rodikliu laikytas proto galimybes, arba intelekto koeficientą (IQ), jau seniai nukarūnavo emocinis intelektas. Mokslininkai sutaria, kad mūsų savijauta ir sėkmė – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime – daugiausia priklauso nuo jo. 

Emocinis intelektas mums leidžia atpažinti ir suprasti savo bei kitų emocijas, tinkamai jas valdyti ir į jas reaguoti. Aukšto emocinio intelekto žmogus aiškiai suvokia, kada jaučia liūdesį ir kokios yra jo priežastys. Jis žino, kas jam padėtų sukontroliuoti savo nerimą. Jis gali atpažinti kito žmogaus pyktį ir padėti jam nusiraminti. Kalbėdamas jis jaučia, ar laikas nutraukti pokalbį, ar tęsti.

Tačiau, kaip atkreipia dėmesį psichologijos mokslų daktaras Peteris Vajda, nors daug žmonių yra ištobulinę savo emocinį intelektą protiniu lygmeniu, realiose gyvenimo situacijose vis tiek patiria sunkumų kontroliuodami savo emocines reakcijas ir elgesį. Nepaisant aukšto emocinio intelekto, jie vis „sugrįžta“ prie destruktyvių mąstymo ir elgesio modelių. 


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio „Psichologija Tau“ numeryje 

Comments are closed.