Kas rytą keliatės kančios kupinu veidu, į darbą traukiate kaip į karą, o penktadienio laukdami skaičiuojate minutes? Kas, jei pasakytume, kad gali būti ir kitaip?

Pamenate internetinį juokelį, kur penktadienį pingvinas su lagaminėliu džiaugsmingai skuodžia iš darbo namo, o pirmadienį baltoji meška sunkiai šliaužia į darbą? Jei tai apie jus, laikas susimąstyti ir imtis pokyčių.

Vidutiniškai darbe kasdien praleidžiame ne mažiau kaip 8 valandas, 5 dienas per savaitę. T. y. 1 920 valandų per metus. Apie 10 metų per gyvenimą. Tačiau darbe laimingas jaučiasi tik kas antras lietuvis, arba 56 proc. savarankiškų ir 58 proc. samdomų darbuotojų – rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tai neatsiejama gyvenimo dalis, todėl sociologai ir psichologai pluša mėgindami išsiaiškinti, kas mus daro laimingus darbe ir kaip tai pasiekti.

Dar neseniai manyta, kad laimė darbe – kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau darbdavių atsigręžia į savo darbuotojų gerovę ir siekia sukurti jiems palankią bei dirbti malonią aplinką. Taip stengiamasi pritraukti į įmones aukštos kvalifikacijos specialistų, be to, vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, kad įmonei verta turėti laimingus darbuotojus. Su jais maloniau dirbti, jie mažiau serga, geriau dirba ir atneša daugiau naudos.

Tokie darbuotojai serga rečiau, nes teigiamos emocijos slopina stresą sukeliančius hormonus, stiprina imuninę sistemą ir padeda greičiau atsigauti širdžiai po rizikingos įtampos. Keletą dešimtmečių atliekami longitudiniai tyrimai atskleidė, kad laimingų žmonių vidutinė gyvenimo trukmė net devyneriais metais ilgesnė už tų, kurie nuolat jaučiasi nelaimingi.

Laimės darbe fenomeną tyrinėjančio Alexanderio Kjerulfo nuomone, darbuotojų laimė yra esminis įmonių spartaus ir efektyvaus augimo veiksnys, nes laimingi žmonės kelia daugiau idėjų ir labiau pasitiki naujais sumanymais, be to, sėkmingiau juos įgyvendina. Tokie darbuotojai yra kur kas geresni komandos nariai ir net keturis kartus ilgiau išlieka pasamdytoje pozicijoje. Maža to, laimė gerina darbo atmosferą.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.