Kaip triukšmingame, greitai besikeičiančiame pasaulyje tyliems ir santūriems introvertams jaustis laimingiems?

Kaip įsivaizduojate laimingą žmogų? Ar jūsų galvoje ima kirbėti būdvardžiai: draugiškas, linksmas, energingas, pozityvus ir pan.? Labai tikėtina, kad dauguma asmenybės bruožų, apie kuriuos pirmiausia pagalvojote, yra susiję su ekstraversija – polinkiu semtis energijos iš aplinkinio pasaulio, žmonių ir veiklų. Dauguma mokslinių tyrimų iš tikrųjų rodo, kad ekstravertiško būdo asmenys paprastai laimingesni už kitus. Tad ką daryti kitoje pusėje esantiems santūriesiems introvertams? Ar tai reiškia, kad šio asmenybės tipo žmonės yra mažiau laimingi? 

Manoma, kad introvertai sudaro maždaug 25–40 proc. visų pasaulio gyventojų. Nepaisant to, vis dar sklando nemažai klaidingų įsitikinimų apie šio tipo asmenybes. Pavyzdžiui, neretai introversija painiojama su socialiniu nerimu ar drovumu. Tačiau iš tikrųjų buvimas introvertu nereiškia, kad žmogus yra socialiai nerimastingas ar drovus. Tad ką gi reiškia būti introvertiška asmenybe?

Introversijos sąvoką dar 1920 m. pavartojo ir išpopuliarino garsus šveicarų psichologas Carlas Gustavas Jungas. Introversija – tai individuali žmogaus psichikos savybė, paprastai pasireiškianti didesniu dėmesiu sau negu aplinkai. Šį asmenybės bruožą turintys žmonės yra ramūs, santūrūs ir uždari. Jie dažnai skendi savo mintyse ir jausmuose, mieliau klausosi nei šneka. Tokie asmenys nelinkę bendrauti su kitais, dalyvauti aktyvioje visuomeninėje veikloje. Jie mieliau renkasi tokius užsiėmimus, kurių rezultatai priklauso tik nuo jų pačių pastangų. Introvertai geriausiai jaučiasi būdami vieni. Tad nieko keista, kad dideli susibūrimai ir šurmulys juos gerokai išvargina.

Introvertai į gyvenimą žiūri visiškai kitaip nei ekstravertai. Pastarieji trokšta kuo daugiau patirti, o introvertai – kuo daugiau sužinoti apie tai, ką patyrė. Todėl, priešingai negu ekstravertiško būdo atstovai, jie nepuola į gyvenimo upę, norėdami išmėginti absoliučiai viską. Introvertai sąmoningai riboja susidomėjimo sritis ir ryšius su kitais žmonėmis. Ir, nors dėl to patiria kur kas mažiau nuotykių, kiekvieną jų išgyvena taip giliai, kaip tik įstengia.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame liepos ir rugpjūčio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.