Meilė sau – „karšta“ šių dienų tema. Daug kas ją supranta kaip savęs lepinimą masažais, pyragais ir druskų voniomis. Tačiau tai – tik blizgus paviršius. Gilesnė meilė sau apima discipliną, „ne“ sakymą ir pasiryžimą visiškai pasikliauti savo emociniu vedliu: priimant tiek didelius, tiek mažus sprendimus.

Šiek tiek daugiau rūpinimosi. Daugiau švelnumo. Daugiau dėmesio savo poreikiams. Įsivaizduokite, kad prašome jūsų rasti magišką receptą, kuris – gerąja prasme! – apverstų gyvenimą aukštyn kojomis. Užbėgsime įvykiams už akių ir sutaupysime jums laiko: tikėtina, kad jūsų paieškos susives į kažką, ką būtų galima lakoniškai apibendrinti dviem žodžiais – meilė sau.

Ne paslaptis, kad meilės sau tema tapo madinga. Per kelerius metus su ja susijusių užklausų skaičius „Google“ paieškų sistemoje išaugo kone dvigubai. „Instagram“ socialinėje platformoje rasite milijonus nuotraukų su grotažyme #selfcare (liet. rūpinimasis savimi). Tarp jaunų suaugusiųjų naujametis pažadas „skirti daugiau laiko sau“ jau spėjo tapti vienu populiariausių. Vis dažniau kartojama, kad tik pasirūpinę savimi galime būti pakankamai geri kitiems (turbūt yra tekę girdėti, kad „negalime numalšinti kitų troškulio, jei mūsų pačių gerovės indas tuščias“).

Vis dėlto nemaža dalis žmonių skeptiškai rauko nosį. Jie meilę sau vadina išrinktųjų užgaida – anot jų, tai vienas trumpalaikių mados klyksmų, kuris šlovės lentynėlėje bando įsitaisyti šalia išpuoselėtų barzdų, elektrinių paspirtukų ar filtrais pagražintų asmenukių. Jų nuomone, į save perdėtai koncentruojasi tie, kurie turi arba per daug tuštybės, arba per daug laisvo laiko – o galbūt ir to, ir to.

Galima bandyti suprasti, kodėl kritikams kliūva tuštybės aspektas. Meilės sau temai iškilus ant populiarumo bangos, įsismarkavo tarpusavio rungtyniavimas – kas savimi pasirūpins geriau? Meilė sau tarsi turėtų būti pagrįsta jautriu, asmenišku ryšiu su savimi. Tačiau asmeniškumo aspektas traukiasi į antrąjį planą, kai prasideda viešas didžiavimasis: „Taip, gal tu ir nuėjai į savaitinę jogos treniruotę – užtat aš užsisakiau veido masažą su rožinio kvarco kristalais, mirkdama Himalajų druskos vonioje.“

Regis, kažkuriuo metu paleidome iš rankų siūlo galą ir ėmėme galvoti, kad meilė sau – pasigyrimo verta prabanga, prieinama toli gražu ne kiekvienam. Prabanga, kurią galima atrasti naujo kašmyrinio palto kišenėje ar kvepalų buteliuko dugne.

Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės birželio “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.