Kaip pasaulinė sveikatos krizė pakoreguos mūsų darbo įpročius?

Jau daugiau nei metus trunkanti pandemija įtvirtino naują kasdienybės ir darbo režimą. Siekdami pristabdyti viruso plitimą, išmokome ne tik dezinfekuoti rankas ar dėvėti kaukes, bet ir daugumą kasdienių veiklų vykdyti iš saugios namų aplinkos. Nors kai kurių profesijų atstovams (pavyzdžiui, dirbantiems medicinos sferoje) vis vien teko fiziškai būti darbe, didelė dalis turėjo išmokti dirbti namuose. Ir, nors prisitaikymas prie pakitusių darbo sąlygų iš pradžių neretam atseikėjo visą puokštę iššūkių, dauguma pagaliau priprato ir ėmė vertinti tokį darbo būdą. Todėl, tikėtina, kad artėjantis grįžimas į įprastą tvarką nebus visiškai emociškai sklandus.

Turbūt retas šiandien galėtų tvirtinti jau pačioje pandemijos pradžioje žinojęs, kad ji tęsis taip ilgai ir privers visus taikstytis su dideliais apribojimais. Vis dėlto kasdien pasaulyje pasiskiepija vis daugiau žmonių, taigi amžinai karantino režimu negyvensime. Dauguma valstybių jau palengva bunda iš fantasmagoriško griežtų suvaržymų sapno.

Visur po truputį imama kalbėti apie grįžimą į mokymo įstaigas, renginių, sporto klubų, restoranų ir daugybės kitų veiklų atnaujinimą. Nors saugumo sumetimais šiokie tokie apribojimai kai kuriose srityse išliks, jau įprasta pandemijos laikų rutina daugybei žmonių greitai vėl keisis.

Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės birželio “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.