Kiekvieną kartais apninka mintys, ar mylimas žmogus jaučia tą patį. Tačiau kartais sunku susivokti ir savo jausmuose. Būti ar nebūti su patinkančiu žmogumi? Iš kur kyla abejonės ir kaip rasti atsakymą?

Meilės istorijos iš knygų ir filmų žada, kad, sutikus tą vienintelį, mus persmelks tikroji meilė ir lydės iki pat pabaigos. Deja, realiame gyvenime viskas kiek sudėtingiau. Santykiai neretai būna komplikuoti, o susigaudyti sunku ne tik kito, bet ir savo pačių jausmuose.

Dvejonės tam tikrais santykių etapais – visiškai natūralus dalykas. Santykių raidos tyrėjai teigia, kad pradžioje nerimo bei įvairių dvejonių būna kur kas mažiau. Ką tik užsimezgę santykiai tuo metu dar nebūna itin svarbūs, tad nėra ko prarasti ir dėl ko nerimauti. Su laiku augant santykių svarbai, didėja nerimas dėl jų neapibrėžtumo. Kai santykiai pereina į ilgalaikius, šis nerimas ima mažėti. Žmonės, kurie jaučiasi į santykius investavę daug laiko ir pastangų, jaučiasi tvirčiau ir vis rečiau kelia klausimus – likti ar ne su savo pora.

Mažiausiai dvejonių patiriama, kai partneriai jaučiasi mylintys ir mylimi, yra prisirišę vienas prie kito, jaučia saugumą, lygiavertiškumą, partnerius sieja panašios vertybės ir bendros ateities vizija. Tačiau net ir palaikant tokius ilgalaikius bei abipuse meile grįstus santykius kartkartėmis gali iškilti minčių, kas būtų, jeigu?.. Kol dvejonės dėl jausmų netrukdo mėgautis buvimu su antrąja puse, nerimauti neverta. Juk natūralu, kad gali kilti noras sąmoningai įsivardyti, kokios stadijos santykiai yra šiuo metu, kur jie eina, kas juose jums tinka, o ką norėtųsi abipusėmis pastangomis patobulinti.


Straipsnio tęsinį skaitykite sausio / vasario “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.