Kaip su džiaugsmu imtis ir atlikti nuobodžias užduotis.
Kažkam tikrai gali atrodyti nuobodu penkerius metus vežioti savo vaiką į treniruotes ar muzikos užsiėmimus. Kaip ir kasdien vedžioti šunį. O maisto pirkimas visai šeimai? Tik nesakykite, kad nestumdote šios užduoties vienas kitam. Menkas įdomumas kas savaitę važiuoti į tas pačias parduotuves ir pirkti beveik tuos pačius produktus. Ką jau kalbėti apie buities darbus. Pavyzdžiui, indų plovimas, vonios ar tualeto valymas – to tai jau tikrai niekas nenori daryti. Ir vis dėlto neįmanoma išsisukti nuo visų nuobodžių darbų namuose. Visai nesvarbu, gyvenate vienas ar turite keturis vaikus – visi turime atlikti buities darbus, kurie niekur nedingsta, net jeigu juos ir ignoruojate.
Nuobodulys – kur bepasisuksi
Negana buities, nuobodulys gali aplankyti ir darbe. Net jei esate patenkintas savo profesija, o darbas džiugina, pasitaiko užduočių, kurios kelia nuobodulį. Dažnas mokytojas myli vaikus ir mėgsta pedagoginį darbą, tačiau negali pakęsti rašyti ataskaitas ir pildyti nesibaigiančius dokumentus.
Nuobodulį patiria net nuolat įtampą jaučiantys kai kurių profesijų atstovai, pavyzdžiui, pilotai ar anesteziologai. Medicinos mokslų daktaras Richardas Novakas sako, kad anesteziologo darbas gali būti tikrai nuobodus. Operacinėje, jei viskas vyksta sėkmingai, stebėdamas pacientą jis patiria būseną, kurią vadina nuobodžiu budrumu. Taigi net prasmingą ir itin atsakingą darbą dirbantys žmonės neišvengia nuobodulio.
Lyg signalinė lemputė
Jei neįmanoma išvengti nuobodulio, ką turėtume su juo daryti? Klinikinis neuropsichologas Jamesas Danckertas teigia, kad pati savaime ši emocija yra nei gera, nei bloga. Svarbu tai, kaip mes reaguojame į nuobodulį. Ar leisime tokiai būsenai mus užvaldyti? Nugrimzti į neigiamas pasekmes?
Norėdami išvengti nuobodulio, žmonės ima vartoti alkoholį, rūkyti, be saiko užkandžiauti arba išsitraukia telefoną ir pasineria į socialinius tinklus bei žaidimus. Šiuolaikinės technologijos mums daro meškos paslaugą. Kad ir kaip keli paspaudimai telefone vilioja išsklaidyti nuobodulį, iš tikrųjų tai tik laikinas sprendimas.
J. Danckertas ir Johnas D. Eastwoodas, išleidę knygą apie nuobodulio psichologiją, teigia, kad ši emocija kyla dėl kelių priežasčių: monotonijos, spaudimo (kai privalome atlikti darbą), prasmės arba tikslo nebuvimo ir iššūkio stokos. Todėl turėtume tai išnaudoti savo naudai. Nuobodulys – lyg signalinė lemputė, kuri užsidega mūsų galvoje. Pastebėjote jį? Valio! Pasveikinkite ir priimkite kaip ženklą, kuris rodo, kad tai, ką darote, jūsų netenkina, arba, kad nematote tame prasmės.
Britų psichologė Sandi Mann atliko tyrimą, kurio metu vienos žmonių grupės paprašė nukopijuoti numerius iš telefonų katalogo, o paskui sugalvoti, kaip panaudoti plastikinius puodelius. Kita grupė iš karto gavo kūrybines užduotis. Tie, kurie gavo nuobodžią užduotį, buvo daug kūrybingesni. Vadinasi, nuobodulys gali paskatinti kūrybiškumą. Todėl tikrai verta išnaudoti jį savo naudai. Tačiau kaip?
Prasmė ir požiūrio taškas
Turėdami atlikti nuobodų darbą, dažnai sakome sau: tu privalai, tai neišvengiama, nėra kitos išeities. Ir ką tuo pasiekiame? Dar didesnį pasipriešinimą ar net vidinį konfliktą. Nevados universiteto profesorius Stevenas C. Hayesas ragina nustoti save versti ir pasistengti tiesiog keisti požiūrį – pažvelgti į viską kiek kitaip. Jis siūlo prisiminti, kaip vaikystėje valandų valandas žaisdavome tuos pačius žaidimus, paisydami tam tikrų taisyklių. Tuo metu negalvojome – patinka mums taisyklės ar ne – mes tiesiog žaidėme.
Gyvenime pernelyg dažnai jaučiamės lyg aukos, engiamos ir priverstos atlikti nuobodžius darbus. Tačiau iš tikrųjų tik mes patys pasirenkame, kaip vertiname tą darbą, kokias savybes jam priskiriame. Ar vaiko vežiojimas į būrelius tikrai nuobodus? O gal tai – galimybė pabūti kartu ir važiuojant aptarti dienos įvykius? Nuobodu laukti? Tai gal tuo metu skirkite laiko sau? Vienas tėtis pasakojo: kol laukia dukros šokių būrelyje, jis pats salės kamputyje spėja pasimankštinti.
Bet kokiai užduočiai galime suteikti tikslą ar prasmę, kuri mus džiugintų, o darbą paverstų ne nuobodžiu, o džiugiu. Juk iš tiesų tai protas mums sako, kad nuobodu.
Nesureikšminkite nuobodulio
Nuobodūs darbai mus vargina ne dėl to, kad yra sudėtingi ar sunkūs, o todėl, kad mes juos taip interpretuojame. Turbūt plauti indus jums nelabai patinka? Tačiau gal nė nepastebite, kaip atlikdami šį darbą apmąstote dienos planus arba net sugalvojate kokią nors genialią idėją?
Profesorius S. C. Hayesas teigia, kad kartais pakanka tiesiog nesureikšminti nuobodžių darbų. Priimti tai kaip savaime suprantamą dalyką, neišvengiamą savo gyvenimo dalį. Pavyzdžiui, ar jūs kada nors galvojote, kad nuobodu valytis dantis? Arba nuobodu kasdien valgyti? Apie tai tiesiog nemąstome, nes visi šie veiksmai – savaime suprantama mūsų gyvenimo dalis.
Į nuobodžius, rutininius darbus galima pažvelgti dar kitaip. Pastebėkite, kad tai tik pasikartojantys veiksmai. Viskas, kas kartojasi, suteikia stabilumo, ramybės, paguodos. Tai tam tikra komforto zona: viskas tikslu, aišku, žinoma. Tiesiog darai ir nesuki sau dėl to galvos.
Dėmesingas stebėjimas nuoboduliui vaikyti
Dar vienas kovos su nuoboduliu būdas – pasitelkti dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) techniką. Rekomenduojama nuobodžius darbus paversti stebėjimo praktika. Atlikdami konkretų darbą ar veiksmą, sugalvokite, ką stebėsite, į ką sutelksite savo dėmesį. Pavyzdžiui, jei jums nuobodu siurbti, atlikdami šį darbą, stebėkite dulkes, grindis, formas, paviršius, tekstūras ir pan. Galbūt pamatysite kažką, ko anksčiau nepastebėdavote. Mokykitės tiesiog būti čia ir dabar.
Paverskite tai savotiška meditacija: kol dirbate nuobodų darbą, kuriam nereikia susikaupti, tegul jūsų protas ilsisi. Juk poilsio reikia ne tik mūsų kūnui, bet ir protui. Jam būtina sudėlioti turimą informaciją į vietas, „išsivalyti“ susikaupusias mintis, idėjas, kūrybinius srautus ir t. t. Tai puiki motyvacija imtis nuobodaus darbo ir suteikti jam prasmę. Ko gero, neįmanoma nuolat būti tik produktyviam sraute be jokių ramybės ir atokvėpio akimirkų. Tuomet greitai perdegtume. Tad kodėl į nuobodžius darbus nepažvelgus kaip į atokvėpio galimybę, kuri padeda mums augti? Juk viskas turi prasmę. Svarbu tik ją atrasti.
Daugiau džiaugsmo buityje
Ingrid Fetell Lee, knygos „Džiaugsmingai. Nuostabi paprastų dalykų galia kurti nepaprastą laimę“ autorė, siūlo imantis buities darbų nusistatyti tam tikras taisykles ir imti žaisti. Štai dar keletas jos patarimų.
- Susidarykite smagių dainų grojaraštį nuobodiems darbams. Gera muzika visada įkvepia. Gal specialiai pasirinkta dulkių siurbimo arba indų plovimo daina padėtų nepastebimai atlikti šiuos darbus? Šokio žingsneliai siurbiant dar labiau pralinksmintų.
- Pabėkite į kitą pasaulį. Tvarkantis buityje labai patogu klausytis tinklalaidžių ir garso knygų. Taip ir tobulėsite, išmoksite naujų dalykų. O lyginant skalbinius galima net žiūrėti filmą, serialą ar pamėgtą televizijos laidą.
- Išsirinkite smagius darbo įrankius. Įvairiaspalvė dulkių šluostė kelia daug geresnes emocijas nei pilkas skudurėlis. Šypsotis priverstų ir skirtingų spalvų guminės pirštinės ar burbuliukais papuoštas purkštuvas. Būkite išradingi!
- Įjunkite laikmatį. Sudarykite sandorį su savimi, pavyzdžiui, kad dirbsite tik 15 minučių. Dažnai tiek pakanka, kad spėtume apsitvarkyti virtuvėje ar vonioje. Nuskambėjus laikmačiui, paklauskite savęs, ar norite tęsti. Tuomet dažnai nebejaučiame spaudimo ir mielai tęsiame darbus. Sunku tik pradėti.
- Pasinaudokite kvapo galia. Valymas gali virsti maloniu aromaterapijos seansu, jei naudosite mėgstamo kvapo eterinius aliejus. Lašelis levandų kvapo ant patalynės sumažins nerimą, o difuzoriaus skleidžiamas citrusinių vaisių kvapas padės ilgiau išlaikyti švarą. Tyrimai rodo, kad žmonės mažiau linkę šiukšlinti ir kelti netvarką erdvėse, kurios kvepia citrusais.
- Įtraukite kitus. Darbas kartu suvienija ir labiau džiugina. Maži vaikai – puikūs pagalbininkai, o darbą jie kol kas priima kaip žaidimą. Ypač jei leisite valyti dulkes ant rankų užsimovus senas kojines. Net jei gyvenate vienas, galite suorganizuoti spintelių tvarkymo susitikimą su draugais per „Zoom“.
Comments are closed.