Kaip su džiaugsmu imtis ir atlikti nuobodžias užduotis.

 Kažkam tikrai gali atrodyti nuobodu penkerius metus vežioti savo vaiką į treniruotes ar muzikos užsiėmimus. Kaip ir kasdien vedžioti šunį. O maisto pirkimas visai šeimai? Tik nesakykite, kad nestumdote šios užduoties vienas kitam. Menkas įdomumas kas savaitę važiuoti į tas pačias parduotuves ir pirkti beveik tuos pačius produktus. Ką jau kalbėti apie buities darbus. Pavyzdžiui, indų plovimas, vonios ar tualeto valymas – to tai jau tikrai niekas nenori daryti. Ir vis dėlto neįmanoma išsisukti nuo visų nuobodžių darbų namuose. Visai nesvarbu, gyvenate vienas ar turite keturis vaikus – visi turime atlikti buities darbus, kurie niekur nedingsta, net jeigu juos ir ignoruojate. 

Nuobodulys – kur bepasisuksi

Negana buities, nuobodulys gali aplankyti ir darbe. Net jei esate patenkintas savo profesija, o darbas džiugina, pasitaiko užduočių, kurios kelia nuobodulį. Dažnas mokytojas myli vaikus ir mėgsta pedagoginį darbą, tačiau negali pakęsti rašyti ataskaitas ir pildyti nesibaigiančius dokumentus. 

Nuobodulį patiria net nuolat įtampą jaučiantys kai kurių profesijų atstovai, pavyzdžiui, pilotai ar anesteziologai. Medicinos mokslų daktaras Richardas Novakas sako, kad anesteziologo darbas gali būti tikrai nuobodus. Operacinėje, jei viskas vyksta sėkmingai, stebėdamas pacientą jis patiria būseną, kurią vadina nuobodžiu budrumu. Taigi net prasmingą ir itin atsakingą darbą dirbantys žmonės neišvengia nuobodulio. 

Lyg signalinė lemputė

Jei neįmanoma išvengti nuobodulio, ką turėtume su juo daryti? Klinikinis neuropsichologas Jamesas Danckertas teigia, kad pati savaime ši emocija yra nei gera, nei bloga. Svarbu tai, kaip mes reaguojame į nuobodulį. Ar leisime tokiai būsenai mus užvaldyti? Nugrimzti į neigiamas pasekmes? 

Norėdami išvengti nuobodulio, žmonės ima vartoti alkoholį, rūkyti, be saiko užkandžiauti arba išsitraukia telefoną ir pasineria į socialinius tinklus bei žaidimus. Šiuolaikinės technologijos mums daro meškos paslaugą. Kad ir kaip keli paspaudimai telefone vilioja išsklaidyti nuobodulį, iš tikrųjų tai tik laikinas sprendimas.

J. Danckertas ir Johnas D. Eastwoodas, išleidę knygą apie nuobodulio psichologiją, teigia, kad ši emocija kyla dėl kelių priežasčių: monotonijos, spaudimo (kai privalome atlikti darbą), prasmės arba tikslo nebuvimo ir iššūkio stokos. Todėl turėtume tai išnaudoti savo naudai. Nuobodulys – lyg signalinė lemputė, kuri užsidega mūsų galvoje. Pastebėjote jį? Valio! Pasveikinkite ir priimkite kaip ženklą, kuris rodo, kad tai, ką darote, jūsų netenkina, arba, kad nematote tame prasmės. 

Britų psichologė Sandi Mann atliko tyrimą, kurio metu vienos žmonių grupės paprašė nukopijuoti numerius iš telefonų katalogo, o paskui sugalvoti, kaip panaudoti plastikinius puodelius. Kita grupė iš karto gavo kūrybines užduotis. Tie, kurie gavo nuobodžią užduotį, buvo daug kūrybingesni. Vadinasi, nuobodulys gali paskatinti kūrybiškumą. Todėl tikrai verta išnaudoti jį savo naudai. Tačiau kaip?


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame liepos ir rugpjūčio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.