Tai, kokį maistą valgome, lemia daugybė veiksnių, apie kuriuos net nesusimąstome.

Ryte keliaujate į darbą ir jaukioje gatvelėje jus netikėtai užklumpa jis – šiltų bandelių kvapas. Paskui jį atsėlina kavos aromatas ir jūs jau veriate kepyklėlės duris, nors visai neplanavote. Kaip priėmėte šį sprendimą? Apgalvotai ir sąmoningai nusprendėte pasmaguriauti? O gal jūsų valios čia buvo visai nedaug? Pasirodo, mūsų pasirinkimą, ką dėsime į burną, lemia daugybė netikėtų veiksnių. Deja, valia ir sąmoningumas dažnai čia griežia ne pirmuoju smuiku.

Kasdien renkamės – ką, kur, kada ir kokioje draugijoje valgome. Tačiau tik besilaikantieji ypatingų dietų skiria tam kiek daugiau dėmesio. Visų kitų pasirinkimai dažnai nėra labai sąmoningi. Kas juos lemia? Kad atsakytume į šį klausimą, reikia psichologijos, sociologijos, mitybos, antropologijos, rinkodaros ir net istorijos žinių. Jeffery Sobalio ir Carole Bisogni maisto pasirinkimo teorija aiškina, kad kiekvieną sprendimą lemia žmogaus gyvenimo istorija (vaikystės patirtys, gyvenimo sąlygos, tradicijos), jo patiriamos įtakos (vyraujančios mados, sektini elgesio pavyzdžiai) ir vadinamoji asmeninė maisto sistema (nuostatų, įpročių, skonio, kainos, patogumo ir kitų veiksnių visuma, kurią formuoja patirtis, kontekstai ir idealai). Skirtingais gyvenimo etapais maisto pasirinkimai gali skirtis, nes sistema kinta – vyksta svarbūs gyvenimo pokyčiai, kinta aplinka (visuomenė, kultūra, ekonomika, taip pat ir mikrokontekstai – šeima, draugai, mokykla, darbas, bendruomenė).

Kadangi maistą renkamės ne tik atsižvelgdami į jo maistines savybes, bet ir į gausybę kitų sąmoningai ir nesąmoningai suvokiamų veiksnių, mūsų pasirinkimai nebūtinai yra patys sveikiausi. Pavyzdžiui, šeštadieniais tebekepu blynus, nes man tai laisvadienio, vaikystės, lėto laiko simbolis, mano tradicija ir pasirinkimas – net jei manau, kad kasdien kirsti blynus būtų nevertinga ir nesveika.

Straipsnio tęsinį skaitykite kovo ir balandžio Psichologija Tau numeryje. 

Comments are closed.