Kodėl svarbus optimizmas ir kaip jį išsiugdyti.
Dažnai žmonės tiki, kad optimizmas ir pesimizmas yra įgimtos ar net paveldėtos savybės. Tačiau šis įsitikinimas klaidingas. Optimizmas – išsiugdomas įgūdis. Kai kuriose užsienio šalių mokyklose vaikams organizuojamos optimizmo pamokos. Kodėl tai svarbu? Ir kaip ugdyti bei ugdytis optimizmą?
Egzistuoja mitas, kad optimistai pasaulį mato tarsi pro rožinius akinius ir nemato realios padėties. Kartais sakoma, kad jie gyvena iliuzijomis. Šiuo atveju kalbama apie tam tikrą kraštutinumą. Toks pernelyg didelis pozityvumas ir realybės neigimas prilyginamas naivumui, o perdėtas pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais labiau siejamas su narcisizmu. Tačiau tikrasis optimizmas nėra iliuzijos ar realybės neigimas. Tai labiau realistiškas požiūris į dabartį, galimybių ieškojimas esamoje situacijoje ir tikėjimas, kad viskas, kas vyksta, – tik į gera.
Kas iš tiesų yra optimizmas?
Psichologijoje optimizmas apibrėžiamas kaip asmenybės bruožų ir įsitikinimų visuma. Pats žodis optimizmas yra kilęs iš lotyniško optimum, reiškiančio geriausias. Psichologai optimizmą apibūdina kaip teigiamą lūkestį savo ateičiai.
Didžiausias skirtumas tarp optimisto ir pesimisto yra jų požiūris į nesėkmę. Optimistas tiki, kad jo ateitis bus maloni ir sėkminga, o visi įvykiai klostysis gerai. Svarbu tai, kad nesėkmę jis priima kaip laikiną ir nekaltina savęs ar aplinkos, o būsimų pasekmių nesuabsoliutina ir sąmoningai renkasi viltį. Be to, jis greitai pastebi ir atranda, kuo gali pasidžiaugti, nesiskundžia ir nekritikuoja.
Pavyzdžiui, neišlaikęs egzamino pesimistas sakys: „Esu niekam tikęs ir kažin ar kada sugebėsiu baigti mokslus.“ Pesimisto požiūriu, laukia liūdna ateitis. Jis netiki, kad ateityje kas nors pasikeis, o nesėkmę vertina kaip asmeninę ir nuolatinę. Analogišku atveju optimistas sakytų: „Šį kartą egzaminas buvo sunkus ir man nepavyko, bet kitą kartą pasimokysiu daugiau ir man būtinai pavyks.“ Jo požiūris ir lūkesčiai ateičiai yra optimistiniai: situacija prasta tik dabar, tačiau vėliau ji tikrai bus geresnė.
Kaip susiformuoja tokie skirtingi įsitikinimai ir lūkesčiai? Psichologas Martinas Seligmanas, išmokto optimizmo teorijos autorius, teigia, kad tai labai priklauso nuo mūsų patirties vaikystėje, tėvų pavyzdžio, jų kritikos ar palaikymo. Įsišaknijusį pesimistinį požiūrį autorius vadina išmoktu bejėgiškumu. Tačiau jį galima keisti ir išsiugdyti optimizmą.
Jiems sekasi geriau
Pastebėjote, kad optimistams sekasi geriau? Tai vis dėl jų pozityvaus mąstymo – įsitikinimo, kad sėkmė priklauso tik nuo jų pačių veiksmų ir reakcijų. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad įgūdis mąstyti optimistiškai teigiamai veikia mūsų psichologinę būseną ir fizinę sveikatą. Optimistams geriau sekasi mokytis, siekti tikslų, kurti ir palaikyti santykius, jie greičiau randa darbą ir yra sveikesni.
Atlikta gausybė tyrimų, įrodančių optimizmo poveikį žmogaus sveikatai. Nustatyta, kad optimistiškai mąstantys žmonės dažniau ir greičiau pasveiksta, sirgdami sunkiai išgydomomis ligomis. Niujorko kardiologai optimizmą sieja su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip pat optimistams rečiau pasireiškia psichinės sveikatos problemos, tokios kaip depresija, nerimas, nemiga. Palyginti su pesimistais, jie turi stipresnį imunitetą, ilgiau gyvena ir jaučia pasitenkinimą gyvenimu net būdami senyvo amžiaus.
Tyrimai rodo, kad optimistai pozityviau vertina savo galimybes, todėl labiau nei pesimistai yra linkę atkakliai ir sėkmingai siekti tikslų, spręsti problemas. Jonas Gordonas, pozityvios lyderystės knygų autorius ir pranešėjas, tai vadina konkurenciniu pranašumu. Jis teigia, kad optimistiškas požiūris labiau padeda siekti tikslų darbe, švietime, sporte, versle, politikoje ir kitose srityse. Tiesa, svarbu suprasti, kad pats savaime optimizmas neatneš sėkmės, tačiau jis paskatins dirbti ir siekti savo tikslų su didesniu įkvėpimu ir atkaklumu. Tai ir yra svarbiausia.
Optimistas nuo mokyklos suolo
Optimizmas – vienas iš svarbių socialinio ir emocinio intelekto įgūdžių, kuriems švietimo sistemoje skiriamas vis didesnis dėmesys. Užsienio mokyklose, ypač JAV, dažnos pozityvaus mąstymo ugdymo programos ir optimizmo pamokos. Jos stiprina vaikų ir paauglių pozityvią raidą, neretai apibūdinamą klestėjimo terminu, kuris pozityviojoje psichologijoje reiškia aukščiausią asmens gerovės formą. Mokslų daktarė Debbie Silver, rašanti knygas ir konsultuojanti pedagogus, kaip mokyti vaikus klestėjimo ir sąmoningo optimizmo, įsitikinusi, kad tai padeda gyventi džiaugsmingą ir sėkmingą gyvenimą.
Jungtinės Karalystės švietimo standartų tarnybos atlikti tyrimai rodo, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp optimizmo įgūdžių ir vaikų mokymosi pasiekimų. Tarnyba nustatė, kad mokyklose, kuriose buvo dėstomos socialinių emocinių įgūdžių pamokos, standartizuotų pasiekimų testų rezultatai pagerėjo vienuolika procentų. Mokslininkė Angela Duckworth, vertinusi mokytojų optimizmo lygį, atskleidė, kad mokiniai, kurių mokytojai buvo optimistai, pasiekė aukštesnių akademinių rezultatų.
Išsiugdykite pozityvų mąstymą
Kiekvienas turime skirtingą optimizmo lygį. Tačiau net jei pastebite, kad esate pesimistas, neverta nusiminti – juk optimizmo galime išmokti.
Netrukus sužinosite, kokias strategijas galite naudoti, norėdami pakeisti savo požiūrį. Tačiau svarbus yra visas jų rinkinys: pasirinkę vieną, norimo rezultato nepasieksite. Įsiminkite šias strategijas ir naudokite jas optimizmui puoselėti.
Nesėkmės atveju galvokite, kad priežastys yra specifinės, o ne globalios. Jei jus atleido iš darbo, tikrai nereiškia, kad esate blogas specialistas. Įtikinkite save, kad kitoje darbovietėje ar srityje jūs būsite labiau reikalingas.
Nesuasmeninkite nesėkmės priežasčių, ieškokite racionalių paaiškinimų. Tarkime, susipykote su draugu. Optimistas dėl to nelaikys savęs blogu žmogumi. Užuot tai daręs, jis suvoks, kad tiesiog leptelėjo kažką, ko nederėjo. Tad nekaltinkite savęs, o pasimokykite iš klaidų. Ir nevenkite atsiprašyti suklydę.
Rinkitės, kur norite nukreipti savo dėmesį. Kiekvienoje situacijoje prisiminkite, kad tik jūs galite nuspręsti, kaip reaguoti ir į ką sukoncentruoti savo dėmesį. Jei verslo susitikimo metu dingo elektra, galite pykti, nusivilti, jog susitikimas nepavyko, neparodėte savo pristatymo. Arba galite eiti į lauką ir pratęsti pokalbį ar derybas tiesiog vaikščiodami, o vėliau tai prisiminti kaip vieną geriausių susitikimų.
Pasitelkite humorą. Jei suklydote, nekritikuokite savęs viešai, verčiau pajuokaukite, parodydami, kad nėra taip blogai. Kartą teko skaityti istoriją apie dėstytoją, kuris paskaitos metu suprato, kad neteisingai aiškino temą. Tuomet jis tiesiog atsiprašė, pripažino, kad taip žmonėms nutinka ir juokaudamas pasidžiaugė, jog nėra plastikos chirurgas, nes klaida būtų kainavusi daugiau.
Nesistenkite kontroliuoti to, kas nuo jūsų nepriklauso. Tačiau ieškokite būdų, kaip įveikti kliūtis. Susikoncentruokite į privalumus, o ne į trūkumus, į tikslus ir užduotis, o ne į problemas. Nesėkmes priimkite kaip pamokas, o ne kaip klaidas.
Sąmoningai stiprinkite savo pozityvias mintis. Turėkite pozityvių, įkvepiančių minčių, posakių, citatų, afirmacijų, kurias galėtumėte naudoti sau ir savo optimistiniam požiūriui stiprinti. Galite jas užsirašyti ir retkarčiais vis peržvelgti ar pasikabinti matomoje vietoje.
Prisiminkite, kad savo požiūrį į dabarties įvykius galite modeliuoti. Įvykiai patys savaime nėra nei geri, nei blogi. Mes renkamės patys, kaip į juos reaguosime. Sąmoningai svarstykite, modeliuokite, ieškokite variantų, kaip galite reaguoti į vieną ar kitą dabarties situaciją. Tikėtina, kad pastebėsite, jog turite ne vieną galimybę, nurimsite ir pasirinksite optimistiškiausią variantą.
Optimizmo ugdymasis padeda gyventi prasmingą, visavertį gyvenimą, puoselėti savyje tai, kas geriausia. Jei galime rinktis, kaip mąstyti ir reaguoti, kodėl nepasirinkus ir neišsiugdžius optimistinio požiūrio?
Comments are closed.