Kodėl pyktis – labiausiai smerkiamas jausmas, o žmogaus branda siejama su tuo, kiek jis moka jį suvaldyti?

Pyktis ir agresija susiję, todėl neretai painiojami tarpusavyje. Tačiau agresija gali būti ir savitikslė, t. y. atsieta nuo pykčio. Toks yra sadisto psichopato siekis patirti malonumą, kankinant kitus ir mandagiai šypsantis. Kartais agresija padeda pasiekti tikslus: įbauginti aplinkinius, suvaldyti, pakelti savo statusą. Tarkime, gatvės chuliganai puola praeivius ne iš pykčio, o tam, kad parodytų vienas kitam, kokie jie „kieti“. Politinė agresija, pavyzdžiui, kitos šalies užpuolimas, nėra savitikslė. Ja siekiama pakelti šalies prestižą jos gyventojų akyse: „Mes parodysime, kad jus valdo tvirta ranka, o kitiems – kad su mumis negalima juokauti.“ Tėvai gali bausti savo vaiką įpykę, bet ne dėl to, kad jų tikslas yra įskaudinti. Jie nori palaikyti savo statusą: „Jis turi pasimokyti, kas mūsų šeimoje šeimininkas.“ Psichologijoje tokia agresija vadinama instrumentine, t. y. ji tik priemonė kitam, neagresyviam tikslui pasiekti. Instrumentinės agresijos metu pykčio gali ir visai nebūti.

Nei gatvės chuliganizmas, nei politinė agresija, nei vaiko mušimas mūsų visuomenėje nėra laikomi gerais dalykais. O jei jaučiatės nuskriaustas ir keršijate? Kai kas dėl to gali jausti kaltę, tačiau kiti – net didžiuotis. Juk pačių agresorių veiksmai dažnai pateisinami, racionalizuojami, suvokiami kaip vienintelis būdas palaikyti savo jėgą ir prestižą. Jei stebite sporto varžybas, saviškių prasižengimas atrodo visai pateisinamas, o teisėjo bauda – šališka. Bet kai priešininkas pastumia mūsiškių žaidėją, jis be jokios abejonės lieka kaltas. Tokius įvykius karštai aptariame su draugais: „Kodėl tas teisėjas nemato akivaizdžių pražangų?“ Jei mūsiškiai taip pat agresyviai atakuos priešininką ir skriaudiką pastums, jūs greičiausiai pasakysite: „Taip jam ir reikia, juk jis pirmas pradėjo.“ Taigi instrumentinė agresija, kai jos tikslas nugalėti, įtvirtinti savo pranašumą, yra pateisinama saviškių akyse ir pasmerkiama svetimšalių.


Straipsnio tęsinį skaitykite liepos ir rugpjūčio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.