Atvirumas ir emocinis prieinamumas – tai raktas į gilesnius, stipresnius ir daugiau pasitenkinimo teikiančius santykius. Gera žinia: kiekvienas mūsų galime ugdyti šias savybes ir tapti laisvesnėmis asmenybėmis.

Atvirumas yra natūrali žmogaus prigimtinė savybė – tereikia pažvelgti į vaikus. Tačiau daugeliui suaugusiųjų išlikti visiškai atviriems kuriant santykius – baugu. Būdami atviri mes tampame pažeidžiami; apnuogindami save prieš kitą negalime būti tikri, ar liksime suprasti ir priimti.

Kita vertus, užsklęsdami save ir savo vidinį pasaulį po šydu, užkertame kelią kitam žmogui pažinti ir suprasti mus. Kaip jis galės patenkinti mūsų emocinius, dvasinius ar fizinius poreikius, jei nežinos apie juos? Kaip kitas gebės „tinkamai mylėti“, jei atvirai ir nuoširdžiai neišsakysime, ką mums reiškia meilė ar kokia mūsų meilės kalba?

Kaip tampame uždari ir emociškai neprieinami

Prieraišumo teorija teigia, kad uždarumas ir emocinis neprieinamumas susiformuoja tuomet, kai asmuo vaikystėje su tėvais užmezga nesaugų ryšį (pavyzdžiui, kai tėvai vengia, ignoruoja vaiko emocinius poreikius arba atvirkščiai – neadekvačiai, pernelyg stipriai į juos reaguoja).

Jei augant ir formuojantis asmenybei žmogus patiria, kad tam tikri jo charakterio bruožai, nuoširdžiai išsakomi žodžiai, atvirai išreiškiami jausmai bei emocijos nėra priimami ar netgi sukelia nemalonių pasekmių, tokių kaip atstūmimas, išdavystė, – tai tampa akstinu vystytis asmens uždarumui bei emociniam neprieinamumui.

Nuo pat mažens žmogų veikiantis visuomenės „programavimas“, vaikystėje ar vėlesniame amžiuje išgyventos traumuojančios santykių patirtys priverčia blokuoti tas savo dalis, kurios laikomos „nepatogiomis“ ar paties suvokiamos kaip nepriimtinos. Visa tai ilgainiui lemia didesnį ar mažesnį savęs nepriėmimą, savo tikrųjų poreikių nepaisymą, sunkumus išbūnant su intensyviomis, sunkiomis emocijomis. Iš to gali kilti ir negebėjimas emociškai ir dvasiškai suartėti su kitu, pasitikėti, reaguoti į kito emocijas ir dalytis vidiniais išgyvenimais.

Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio gruodžio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.