Įprasta manyti, kad meilė ir intymumas įžiebia mumyse stipresnį geismą. Tačiau ar gali būti, kad per daug artumo aistrą ne užkuria, o gesina?
„Panašu, kad įsimylėjau.“ Jei jausmas abipusis, galima bandyti įsivaizduoti, kaip viskas klostysis toliau. Visos santykių pradžios turi panašumų. Negalite galvoti apie nieką kita. Trokštate kartu praleisti kiekvieną minutę. O tomis akimirkomis, kai būnate atskirai, vis tiek stengiatės jausti išrinktąjį šalia – skambinate, rašote žinutes arba jo socialinio tinklo profilyje nukeliaujate iki nuotraukų, įkeltų prieš pusę dešimtmečio („Įdomu, koks jis buvo, kai dar nepažinojome vienas kito!“).
Klinikinės psichologijos profesorė Cindy Meston teigia, kad toks elgesys yra visiškai įprastas: tyrimai rodo, kad, kai esame ankstyvose įsimylėjimo stadijose, smegenyse gerokai sumažėja seratonino – cheminės medžiagos, kuri atsakinga už ramų, šviesų džiaugsmą (būtent ramų!). Tiesą sakant, seratonino lygiai tampa tokie drastiškai maži, kokie būdingi žmonėms, turintiems obsesinį kompulsinį sutrikimą. Geriau pamąsčius, sunku paneigti, kad iš tikrųjų jaučiamės tarsi apsėsti kito žmogaus ir sunkiai galime tai kontroliuoti. Tačiau nukreipti visą energiją į tai, kad metų metus būtumėte vienas kito glėbyje, ko gero, nebūtų protingiausias būdas leisti savo laiką – tad organizmas greitai pats pasirūpina, kad seratonino lygis grįžtų į ankstesnę būseną.
Laikui bėgant, pora pradeda jausti didesnį intymumą, stipresnį prieraišumą, tačiau kartu, žmogų vis geriau pažįstant, mažėja paslapties. Būtent paslaptis ir smalsumas yra kritiškai svarbūs seksualinei traukai, įsitikinusi psichoterapeutė Esther Perel. Šiais laikais, kai poros nebesijaučia taip smarkiai sukaustytos griežtų „vienas partneris – visam gyvenimui“ normų ir nebijo nutraukti netenkinančių santykių, aistros išsaugojimas ypač svarbus kriterijus vertinant, ar santykiai kokybiški ir turi perspektyvų.
Skirtumą tarp aistros ir meilės apčiuopti tampa paprasčiau, atlikus nedidelį eksperimentą. Jei paėmę popieriaus lapelį padalytumėte jį į du stulpelius ir viename surašytumėte visus žodžius, kurie asocijuojasi su aistra, o kitame – tuos, kurie siejasi su meile, kaip manote, kas iš to išeitų? Anot E. Perel, daugumos žmonių rezultatai panašūs: aistrą jie apibūdina tokiais žodžiais, kaip: karštas, galia, jaudulys, o meilę sieja su komfortu, stabilumu, rūpinimusi. Tai puiki užuomina į tai, kad šie dalykai (abu tokie svarbūs visaverčiams santykiams!) nebūtinai yra vieno lizdo paukščiai.
KAI KOMFORTAS IŠSTUMIA GEISMĄ
Visi puoselėjantieji ilgalaikius santykius (arba tie, kuriems yra tekę su jais susidurti praeityje) greičiausiai sutiks: neblėstanti aistra labiau primena frazę iš banalaus meilės romano nei nusako realų gyvenimą. Kasdienybė atkakliai kaišioja pagalius į ratus ir kas ginčytųsi, kad viršvalandžiai darbe, stresas bei neplautų indų krūva kriauklėje skamba mažiau seksualiai nei raudonas lūpdažis, balti marškiniai ir flirtas džiazo klube? Vis geriau pažįstant žmogų (dažnai – ne pačiais geriausiais aspektais), „atradėjo jaudulys“ palengva užleidžia vietą pasyvumui ir viskam, kas patogu ir paprasta. Ar jaučiamės artimi? Tikėtina, kad taip. Ar jaučiame stiprią aistrą? Tai jau kitas klausimas.
Marta Meana, klinikinės psichologijos tyrėja, atkreipia dėmesį į vieną moterų seksualumo bruožą, kuris gali nustebinti. Moteris labiausiai jaudina žinojimas, kad partneris jų geidžia taip, kaip negeidžia jokios kitos moters. Būti ta femme fatale, kuriai neįmanoma atsispirti – viena dažniausių moterų fantazijų. Šiame kontekste vyro įsipareigojimas rimtiems santykiams yra tarsi vyšnaitė ant torto: tai stipriausias patvirtinimas, kad iš tiesų esi „ta vienintelė“. Tačiau, anot mokslų daktarės, laikui bėgant moterų mąstymas keičiasi. Kai laisvas vyras nesidairo į kitas, jautiesi visagalė, tačiau, kai vyras ištikimas santuokoje, tai nebūtinai reiškia, kad esi patraukliausia moteris iš visų. Galbūt (net šiais moderniaisiais laikais) jį tiesiog varžo pagarba tradicijoms, įpročiai ar socialinės normos. Kokios to pasekmės? Kai moterys nebesijaučia „lemtingos“, jų aistra natūraliai sumažėja.
Geismo vaidmuo santykiuose yra didžiulis. Tai unikalus prieskonis, kurio neatkartosite su niekuo kitu. Artumo jausmui pakaitalų rasti lengviau: jei norime kažkam pasiguosti, galime paskambinti šeimos nariui, jei norime paatvirauti prie taurės vyno, bičiuliai visada pasiekiami ranka, net vykdami atostogų galime rasti kažką, kas palaikytų kompaniją. Tačiau seksualinis ryšys yra tai, kas santykius su partneriu daro išskirtinius ir nepanašius į jokius kitus.
MUS TRAUKIA TAI, KO NEGALIME GAUTI
Jei užduotume klausimą: „Kodėl poros nejaučia aistros?“, dauguma žmonių kaip pagrindinę priežastį nurodytų artumo trūkumą. Tačiau, pagalvoję geriau, veikiausiai sutiksime: per didelis artumas seksualinę trauką gali kaip tik sumažinti.
Gundymo meną daugybę metų tyrinėjęs ir jį išsamiai aprašęs Robertas Greenas teigia, kad lengvas grobis žmones domina menkai – mus traukia tai, ko negalime gauti, kas atrodo beveik pasiekiama, bet vis išslysta iš rankų. Viliotojai žino: jei agresyviai patys vaikysimės partnerį, didinsime tikimybę jį nubaidyti. Todėl, anot R. Greeno, pagrindinis galios įrankis, norint sukelti aistrą, yra ne kas kita, kaip sugebėjimas lemtingą akimirką nusigręžti ir leisti kitam sekti paskui (žaismingai atidedant malonumą, kuris jau atrodė garantuotas).
Tam pritaria ir E. Perel. Pasak jos, geismą stipriausiai jaučiame tam, ko iki galo neturime – tai nuolatinis žaidimas, spėliojimas ir vaikščiojimas peilio ašmenimis. Gryną aistrą kaitina suvokimas, kad kitam žmogui nesi absoliuti būtinybė.
Tačiau, kai kalbama apie meilę, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Meilė, priešingai nei geismas, susijusi su turėjimu, nuosavybės jausmu. Mums patinka, kai mylimas žmogus priklauso mums. Santykius stiprina žinojimas, kad kitam asmeniui rūpime labiau nei bet kas kitas. Mylėdami norime aiškumo ir stabilumo. Juk tikrai vargintų kasdien sukti galvą: „jis paskambins ar ne?“, „ar kalbėti atvirai, ar nutylėti?“, „ar galiu juo visiškai pasikliauti, ar jis paliks mane ant ledo, jei kažką padarysiu ne taip?“. Intymumas ir artumas gimsta iš saugumo – tai vienas pagrindinių prasmingų santykių elementų. Mums svarbu žinoti, kad su mylimu žmogumi galime būti atviri. Netobuli. Pažeidžiami. Tikri ir be kaukių – tokie, kokie esame.
Taip, gilūs santykiai yra tie, kurie atneša ramybę – be vartymosi lovoje iki paryčių, laužant galvą, kur jie veda. Tačiau situacija komplikuojasi, kai tuo pat metu trokštame dalykų, kurie yra priešingi. Nuotykių, iššūkių ir paslapties. Staigmenų ir rizikos. Vaikiškai ilgimės tų paikų jaudulio drugelių pilve, kai suvibruoja telefonas ir ateina ilgai laukta žinutė.
Anot E. Perel, geismas siejamas su stipriomis, sukrečiančiomis emocijomis, kurios dažnai turi neigiamą atspalvį. Pavyzdžiui, su pavydu, savininkiškumu, noru valdyti. Tai gali jaudinti pataluose – tačiau (ironiška!) už miegamojo ribų būtent šios savybės kaip tik gali labiausiai atstumti.
Paradoksalu, tačiau tam, kad jaustume ryšį su kitu žmogumi, tarp mūsų turi būti truputis distancijos. Žinoma, jei jos bus per daug, jausimės atitrūkę. Tačiau, jei visiškai susiliesime su kitu žmogumi ir laikysime jį neatskiriama savo dalimi, taip pat negalėsime užmegzti kokybiško ryšio – juk tam būtinas kitas asmuo. Atrasti subtilią artumo ir atitolimo pusiausvyrą, ko gero, vienas didžiausių santykių iššūkių. Kiekvienas renkamės, kaip į tai žiūrėti. Galbūt kaip į problemą. O gal kaip į keistą, įdomų, niekada nesibaigiantį dviejų žmonių šokį.
[wpinsertshortcodead id=”zkutv5cd27b7768aae”]
R GALIME KĄ NORS PAKEISTI?
Gali kilti natūralus klausimas: ką gi daryti, jei tie patys dalykai, dėl kurių meilė kyla kaip ant mielių, slopina aistrą? Negi turime susitaikyti su tuo, kad vienu metu galime turėti tik vieną iš dviejų? Nebūtinai. Jei žinote, kaip elgtis, komfortas ir aistra neprivalo būti priešingybės. Štai keletas patarimų.
- PADIDINKITE ATSTUMĄ
Mes dažnai stengiamės palaikydami santykius tapti kuo artimesni. Tačiau iš tikrųjų tarpelis tarp „manęs“ ir „tavęs“, kurį norime pašalinti, ir yra erotinis elementas. Kad sugrąžintume aistrą, mums nereikia stengtis nutiesti daugiau tiltų – kartais atstumą reikia kaip tik padidinti. Būdami vienas su kitu 24 val. per parą ir septynias dienas per savaitę, mes jaučiamės vienas kitą „turintys“, o „turėti“ ir „norėti“ dažnai yra priešingose barikadų pusėse. Tad patarimas paprastas: praleisti šiek tiek daugiau laiko atskirai. Kai ilgėsimės partnerio, spėliosime, kaip jam sekasi, ir nekantrausime susitikti, į asmeninius santykius iškart įnešime gyvumo ir jaudulio.
- ATSKLEISKITE SAVE KITOKĮ
Kasdieniame gyvenime dažnai stengiamės būti patikimi, rimti ir atsakingi. Tačiau turime nepamiršti ir kitų savo savybių – to, kad esame smagūs, paslaptingi ir spontaniški. Dideli dalykai susideda iš smulkmenų, pavyzdžiui, net ir lengvas flirtas žinutėmis gali sukurti visiškai naują atmosferą net įprastą nuobodų antradienį. O jei norite likę dviese jaustis laisviau, paprastas patarimas: į seksualinius santykius žiūrėkite ne kaip į veiksmą, o kaip į vietą, į kurią įžengiate tik trumpam ir kurioje viskas įmanoma. Čia galite elgtis visiškai priešingai nei elgiatės realybėje. Pasirinkite savo vaidmenį: gal būsite jausmingesni, gal žaismingesni, o gal labiau dominuojantys nei tikrame gyvenime?
- NEŽUDYKITE AISTROS REIKALAVIMAIS
Reikalavimai ir aistra nedera tarpusavyje. Jei įkyriai reikalaujate iš partnerio, kad jumis rūpintųsi, tai neišvengiamai numalšins aistrą, nes absoliuti priklausomybė nuo kito žmogaus signalizuoja apie žemą savivertę. Prisiminkite: pasitikėjimas savimi traukia, žema savivertė – atstumia.
- NEPAMIRŠKITE SAVO POMĖGIŲ
Mums visiems patinka vakarai ant sofos, kai vienoje rankoje – picos gabalas, kitoje – TV pultas. Net jei esame kažką suplanavę vakarui, antrajai pusei pasiūlius: „O gal tiesiog pabūnam dviese ir pažiūrim filmą?“, dažnai metame visus planus ir liekame drybsoti su pižamomis. Vis dėlto prisiminkite, kaip jaučiatės, kai grįžtate namo po treniruotės sporto klube arba po susitikimo su seniai matytais draugais – ko gero, esate laimingesni, patys sau įdomesni ir labiau savimi pasitikintys. Šalutinis teigiamas poveikis: asmeniniai pomėgiai daro mus patrauklesnius ir partneriui.
- IŠSIAIŠKINKITE, KAS JUS TRAUKIA
Tam, kad santykiuose būtų daugiau aistros, reikia iš pradžių pagalvoti apie save. Kada jaučiatės aistringi, o kada visiškai užtrenkiate aistrai duris? Pavyzdžiui, kai būnate pervargę, kai patiriate daug streso, kai nesijaučiate patrauklūs, kai negalite išsakyti savo troškimų, nes bijote būti nesuprasti ir kritikuojami. Ir, atvirkščiai: kas įžiebia aistrą? Kai turite daugiau laisvo laiko, kai kažko pasiekiate ir jaučiatės pasitikintys savimi, kai išgirstate komplimentų, kai leidžiate sau atsipalaiduoti ir save palepinti? Nustatykite priežastis ir raskite būdų, kaip sudaryti palankias sąlygas aistrą kurstantiems dalykams ir užkirsti kelią tam, kas ją slopina.
- PAMATYKITE PARTNERĮ NAUJAI
Matyti savo antrąją pusę neįprastoje aplinkoje jaudina daug labiau nei pažįstamos situacijos. Pasirinkimai patys įvairiausi – nuo slidinėjimo kalnuose ar romantiškos vakarienės naujame restorane iki konferencijos, kurioje antroji pusė sako kalbą. Beje, tokios situacijos, kai mylimasis yra dėmesio centre, o kartu šiek tiek atitolęs nuo jūsų, turi labai didelį potencialą sužadinti aistrą – tada jaučiamės stebintys savo partnerį šiek tiek iš šalies, turime progą juo netrukdomai žavėtis (ypač, jei jis tikrai išmano, ką daro!) ir matyti juo besižavinčius aplinkinius. Tokios akimirkos intriguoja ir kartais net galime leisti sau suabejoti: ar tai tikrai tas žmogus, kurį manėme pažįstantys nuo A iki Z?
- GERBKITE PARTNERIO PRIVATUMĄ
Vienas dažniausių sėkmingų santykių mitų – įsitikinimas, kad, norėdami būti tvirta pora, partneriai vienas kitam privalo būti kaip atversta knyga: visiškai atviri ir kiaurai permatomi. Taip nėra. Įkyrus brovimasis į visas kito žmogaus mintis ir fantazijas neduoda daug naudos (jau nekalbant apie kylantį erzulį). Būti pakviestam pasisvečiuoti kito žmogaus psichologinėje erdvėje yra privilegija, ne prigimtinė teisė, todėl, gavę kvietimą, džiaukimės, bet nesistenkime vos įžengę ten susisukti gūžtos visam laikui.
- BŪKITE SPONTANIŠKI
Spontaniškumas – puikus dalykas, tačiau naivu tikėtis, kad aistra pati savaime gražiai įsiterps tarp rytinės kiaušinienės, aštuonių valandų plūkimosi darbe ir vakarinio ginčo dėl neišneštų šiukšlių. Skamba mechaniškai, tačiau kartais turime pasiraitoti rankoves ir sukurti „atitrūkimo nuo kasdienybės“ planą: kada ir kur galėsime skirti laiko sau bei vienas kitam.
