Yra daugybė gyvenimo aspektų, apie kuriuos socialiniuose tinkluose paprastai nekalbame. Ši tyla sukuria iliuziją, kad kito žmogaus gyvenimas tobulas – vien džiaugsmas, šventės, atostogos ir jokių nusivylimo ar liūdesio gaidų. Atsirinkti, kur realybė, o kur tik demonstruojamas fasadas, nėra lengva.

Atsitraukti taip pat sunku. Esame socialios būtybės, tad bendravimas mums gyvybiškai svarbus. Vis dėlto – ar virtualūs socialiniai tinklai yra tokie pat gyvybiškai būtini ir reikalingi? O gal beprasmiai ir keliantys tik įtampą? Kas vyksta su mumis, kai matome kitus nuolat lydimus sėkmės ir besišypsančius, patys patirdami tiek džiaugsmingų, tiek liūdnų akimirkų?

Spaudimas jaustis gerai persikelia į socialinius tinklus

Aplinka mus nuolat skatina jaustis pozityviai, entuziastingai ir džiugiai. Jei taip nėra, pradedame abejoti savimi – gal kažkas su mumis negerai? Spaudimas nuolat būti užsidegusiam, įsitraukusiam, kupinam džiaugsmo ir entuziazmo kelia stresą, nerimą, norą atsitraukti ir netgi baimę. Juk kiekvienas patiriame akimirkų, kai jaučiamės pikti, nuliūdę, nusivylę. Matydami besišypsančius, besimėgaujančius gyvenimu asmenis, atsiduriame dviprasmiškoje situacijoje, nes sėkmingai entuziazmo kupinoje visuomenėje adaptavęsis žmogus lyg ir neturėtų išgyventi nemalonių emocijų. Tačiau aš jaučiu. Kyla emocinis disonansas, kai viduje išgyvename viena, o aplinkai turime rodyti ką kita. Tai verčia mus jaustis dar blogiau.

Dėl socialinio spaudimo atsiranda draudimai klausinėti, įvairios, dažniausiai nerašytos, taisyklės, ką ir kam sakyti, o ką geriau nutylėti (nekalbu apie etiką ir mandagumą, kalbu apie atvirumą ir jausmus). Pritarti ir nekritikuoti – nes kitaip jausimės nemaloniai ir slopinsime entuziazmą! Apskritai apie jausmus ir savijautą geriau nekalbėti garsiai, nes nelabai juos gebame išsakyti bei priimti. Dar vaikystėje esame mokomi, kad, jei neturi pasakyti ko nors mandagaus, gražaus, geriau patylėti. Panašiai ir su jausmais: „nemandagu pykti, negražu verkti“, „geros mergaitės visada klauso“, „tikri vyrai neverkia“ ir t. t. Socialinis spaudimas pasiekia ir bendravimą virtualioje erdvėje. Tiesa, neretai čia leidžiame sau būti atviresni, nes galime reikšti savo nuomonę anonimiškai. Taip (dažnai nesąmoningai) permetame kitiems savo nemalonius jausmus – palikdami piktą komentarą ar kitaip mėgindami pažeminti, supeikti, įskaudinti.

Yra trys socialinių tinklų aspektai, kurie kelia daugiausia nemalonių jausmų ir įtampos. Virtualus bendravimas neabejotinai turi ir gerų ypatybių, tačiau šį kartą apžvelgsiu jo keliamas grėsmes. Kaip sukuriamas idealus gyvenimo fasadas ir kaip nepatekti į jo spąstus?


Straipsnio tęsinį skaitykite kovo balandžio “Psichologija Tau” numeryje.

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą