Kas būtų, jeigu būtų, galima svarstyti amžinai. Būtent dvejonės ir pasirinkimų gausa dažnai trukdo ne tik galutinai apsispręsti, bet ir mėgautis sprendimu.

Gyvenime neišvengiamai tenka priimti svarbius sprendimus. Keisti darbą ar likti senajame? Nutraukti santykius ar dar pasistengti? Ar keltis gyventi į kitą vietą? O gal pakeisti profesiją? Sudėtingi pasirinkimai kelia dvejonių ir nerimą. Daugybė klausimų aplanko ir jau priėmus sprendimą. Svarstome, kaip būtų susiklostę, jei būtume pasirinkę kitaip. Saikingos tokios mintys niekam nekenkia. Tačiau jei nuolat analizuojame paralelinius scenarijus, vis grąžiname save į praeitį ir užstringame senuose sprendimuose, galime įsisukti į dvejonių ratą, užuot gyvenę čia ir dabar.

Apskaičiuota, kad suaugę žmonės per dieną priima apie 35 tūkstančius sprendimų. Kornelio universiteto tyrėjai Brianas Wansinkas ir Jeffery Sobalis išsiaiškino, kad vien apie maistą kasdien tenka priimti 226 sprendimus. Psichologas Neilas E. Farberis pabrėžia, kad tiek priimant reikšmingus sprendimus, susijusius su šeima, sveikata, karjera, finansiniu saugumu, tiek kasdienius, pavyzdžiui, ką valgyti pusryčiams ar kokią televizijos laidą žiūrėti, didžiausią įtaką daro ne reali situacija, o tai, kaip mes ją vertiname. Priimdami sprendimus dažnai bandome kliautis ne tik esama padėtimi, bet ir numatyti jo poveikį ateityje.

Kai kurie veiksmai tokie įprasti, kad sprendimą priimame automatiškai. Tačiau kuo didesnį pokytį gali atnešti sprendimas ir kuo daugiau pasirinkimų turime, tuo sunkiau apsispręsti.

Sunkumų priimant svarbius sprendimus gali kilti dėl įvairiausių priežasčių. Dažnai sprendimus priimti sunku žmonėms, kuriuos vaikystėje tėvai itin globojo ir nesuteikė galimybės būti savarankiškiems. Jie paprastai ieško aplinkinių patarimų ir pritarimo, nerimauja dėl kitų nuomonės. Tokia baimė itin būdinga žmonėms, turintiems žemesnę savivertę. Dažnai stabdo ir ankstesnė nemaloni patirtis, nevykę sprendimai ir baimė suklysti. Paralyžiuoti gali ir pernelyg didelis pasirinkimų kiekis.


Straipsnio tęsinį skaitykite sausio ir vasario “Psichologija Tau” numeryje.

Comments are closed.