Simboliniai daiktai ir amuletai tam tikra prasme iš tikrųjų suteikia mums stiprybės. Tik ne taip, kaip galbūt manėte iki šiol.

Iš Indijos parsivežtas spalvingas akmenėlis, vaiko padovanotas kaštonas, o gal senovinis močiutės žiedas, kurio niekada nenusimaunate? Dauguma žmonių turi kokį širdžiai mielą daiktą, kuris saugo šiltus prisiminimus. Kartais net įtikime, kad šis daiktas mus saugo ir neša sėkmę. Ką iš tikrųjų mums reiškia simboliniai daiktai bei amuletai ir kokią galią jie turi? Atsakymas greičiausiai bus ne toks, kokio tikitės.

Nuo pat mažumės mus supa daiktai, kuriems teikiame ypatingą prasmę. Iš pradžių tai būna pliušinis meškutis, prie kurio glaudžiamės bandydami užmigti. Vėliau jį keičia sėkmę nešanti moneta, padedanti gauti dešimtuką. Pagaliau svarbiu atributu tampa laimę nešantys auskarai ar laikrodis, o ką jau kalbėti apie kolekciją raktų pakabučių, pasakojančių įvairiausias asmenines istorijas. Daugybė žmonių nešiojasi simbolinį daiktą ar amuletą. Šie iš pirmo žvilgsnio net nenaudingi niekučiai daro įtaką mūsų psichinei sveikatai ir bendrai savijautai.

Žmogaus santykis su įvairiais objektais prasideda anksti. Kūdikiai, pradėję atskirti save nuo likusio pasaulio ir įsisąmoninę gimdytojų galią patenkinti (arba ne) jų poreikius, dažniausiai patiria baimę ir nerimą. „Kas bus, jei mamos / tėčio nebus šalia ilgą laiką?“ Šis dar nė neverbalizuotas klausimas skatina vaiko suvokimą, koks besąlygiškai priklausomas nuo savo globėjų jis yra.

Paprastai tokį nerimą padeda sumažinti koks nors komfortą teikiantis daiktas, kuris asocijuojasi su mama ar tėčiu. Štai čia ir turime kolekcijas iš rankų nepaleidžiamų apklotėlių, pliušinių meškučių, lėlių ar pagalvėlių. Vis dėlto ypatingą reikšmę mažyliai dažniausiai suteikia vienam pereinamajam objektui (angl. transitional object), kuris tarsi užpildo atstumą tarp vaiko ir tėvų. Vaiko psichikoje iškyla vaizdinys: „Štai čia esu aš, ten mama, o tarp mūsų – apklotėlis. Vadinasi, apklotėlis, kaip ir mama, man teiks ramybę, šilumą ir saugumą.“ Taip mažieji suformuoja pirmus stiprius ryšius su išoriniu objektu, kuriam suteikia ypatingą misiją – saugoti ir raminti.

Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.