Jei norite, kad jus gerbtų, atsižvelgtų į jūsų nuomonę bei norus, santykiuose ir darbe nubrėžkite aiškias asmenines ribas.

Dažniau rūpinatės kitų žmonių poreikiais nei savais? Sunku paprieštarauti ar ko nors atsisakyti? Sunku sakyti „ne“? Vadovui esate pasiekiamas bet kuriuo paros metu? Slepiate blogas emocijas, kad tik nesukeltumėte konflikto?

Jeigu bent į kelis klausimus atsakėte teigiamai – leidžiate kitiems žmonėms mindyti jūsų asmenines ribas. Metas jas apsibrėžti ir garsiai apie tai pranešti. Paprastai tariant, asmeninės ribos parodo kitiems žmonėms, kaip su jumis galima elgtis ir kaip ne. Jos daro įtaką visoms gyvenimo sritims. Ribos leidžia jums būti savimi ir gina jūsų asmenybę nuo to, kas jums nepriimtina. Profesorius Johnas Sommers-Flanaganas sako taip: „Ribos saugo ir varžo, bet kartu – suteikia laisvę.“

Kaip mes suprantame ribas?

Kiekvienam žmogui būtina asmeninė erdvė – tiek fizinė, tiek emocinė. Retas kuris nesame patyrę diskomforto, kai pažeidžiamos nustatytos asmeninės ribos. Situacijų begalė: kas nors rausiasi jūsų daiktuose ar skaito žinutes, galbūt kišasi su pamokymais ar patarimais. Kad kažkas ne taip, dažnai suvokiame tam jau įvykus Kaip žinoti, kur baigiasi jūsų ir prasideda kito asmeninės erdvės ribos?

Joy Lunberg ir Gary Lunbergas knygoje „Aš neturiu viską daryti geriau“ (angl. „I Don’t Have to Make Everything All Better“) rašo, kad mūsų kasdienės veiklos ribos parodo kitiems tvirtą nusistatymą, ką darysime, o ko ne, ką mėgstame, o ko netoleruojame, kaip arti galime prisileisti kitą žmogų emociškai ir fiziškai.

Pasak psichologijos ir neuromokslo profesoriaus Ralpho Adolpho, už asmeninių erdvių suvokimą atsakinga smegenų sritis, kuri taip pat kuruoja emocijas ir baimės jausmą. Tai – migdolinis kūnas (angl. amygdala). Kai kas nors peržengia asmeninę erdvę (pavyzdžiui, nepažįstamas žmogus prie mūsų liečiasi), migdolinis kūnas suaktyvėja. Tai sukelia stiprų emocinį atsaką į asmeninių ribų pažeidimą. Kad migdolinis kūnas svarbus nubrėžiant ribas, mokslininkai įsitikino tirdami šios smegenų struktūros pakitimą turinčią pacientę – ji visiškai neturėjo asmeninės erdvės ir jautėsi patogiai, nesvarbu, kiek arti kas nors prie jos prisiartintų. Kito eksperimento metu, tiriant pacientus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, taip pat nustatyta, kad migdolinio kūno vystymosi sutrikimai sunkina žmonių gebėjimą suvokti kitų asmenines ribas.

Kai kažkas peržengia mūsų asmenines ribas, jaučiame susierzinimą, baimę, nerimą ar pyktį. Suprasti, kokia yra kiekvieno žmogaus fizinė asmeninė riba, pakanka pažvelgti žmogui į akis. Kai pažeidžiama jo asmeninė erdvė, jis pradeda nesąmoningai dažniau mirksėti arba bando nuo jūsų atsitraukti.


Straipsnio tęsinį skaitykite sausio / vasario “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.