Apie motinystę sklando daugybė mitų ir nerealių lūkesčių. Tačiau kiekvienai mamai tai – unikali ir su nieko kito istorija nesulyginama patirtis. Vieno teisingo būdo būti mama nėra ir negali būti. „Miegok, miegok, kol gali, po to ilgai trūks poilsio“, – prieš gimdymą perspėjo draugės. Miegojau, kiek norėjau, bet neįsileidau į galvą minties, kad susilaukusi kūdikio tapsiu naktimis budinčiu robotuku pajuodusiais paakiais. Juk kiekviena nėštumo ir gimdymo istorija vis kitokia. Ir maniškė nebūtinai bus tokia, kokias girdžiu. Buvau pasiruošusi pokyčiams ir laukiau jų atvira širdimi. Šiuo metu jau dešimt mėnesių namuose sklando daugiau meilės, griežtesnė dienotvarkė ir šiek tiek daugiau netvarkos. Kitaip, nei tikino draugės, vis dar pavyksta rasti ir laiko sau, o bemiegių naktų buvo vos keletas.

Tačiau mano patirtis, kai viskas einasi sklandžiau, nei tikėjausi, yra tik vienas iš daugybės galimų scenarijų. Dažnai būna ir atvirkščiai. Apie rožinį ir švelniai pūkuotą kūdikėlį, besąlygišką meilę ir nuolatinę euforiją prisisvajojusios mamos susiduria su ne tokia saldžia realybe. Prasideda žindymo sunkumai, nuovargis, konfliktai šeimoje, sveikatos problemos, aplinkinių spaudimas, vaiko ašaros. Tikrovė tampa visiškai nepanaši į išankstinius lūkesčius. Tad dažnai tiesiog nusiviliama ir savimi, ir motinyste. Kaip to išvengti? Visų pirma stengtis atskirti apie buvimą mama sklandančius mitus nuo realybės, neprisikurti neįtikėtinų lūkesčių ir nekelti sau tikslų, kuriems įgyvendinti reikia supergalių.

Psichologai bando atskleisti ir išsklaidyti pagrindinius motinystės mitus. Turbūt teko girdėti nuomonių, esą pastoti turi būti itin paprasta, nėštumas su visais hormonų svyravimais yra palaiminga būsena, o ryšys su kūdikiu užsimezga vos paėmus mažylį į rankas. Tokios neva teisingos motinystės teorijos sukuria spaudimą būti tobula mama ir verčia jausti kaltę, jeigu kažkas nepavyksta. Mitai sklando apie visus motinystės aspektus: pasirinktą gimdymo būdą, (ne)žindymo dažnumą ir vietą, čiulptuko naudojimą, miegojimą kartu ar atskirai, grįžimo į darbą laiką ir t. t. Informacijos pilnas internetas. Bėda, kad ta informacija labai prieštaringa, o kiekvienas teiginys turi tiek pat argumentų „už“, kiek ir „prieš“.

Straipsnio tęsinį skaitykite sausio / vasario “Psichologija Tau” numeryje

Comments are closed.