Dažnai girdime: žvelk pozityviai, nenusimink, atsikratyk negatyvių minčių ir viskas bus gerai. Regis, pozityvumas yra veiksmingiausias įrankis, norint laimingai gyventi. Tačiau ar visada pozityvus mąstymas yra pozityvus? Kaip tikrasis pozityvumas tampa toksišku?

Pozityviosios psichologijos požiūris išpopuliarėjo XX a. antroje pusėje, o šio požiūrio adaptavimas verslo aplinkai padėjo jį plačiai paskleisti visuomenėje. Ši filosofija pradėta naudoti, siekiant sustiprinti gerą savijautą ir laimės pojūtį, nes juk jaustis pozityviai yra gera. Tada esame kupini džiaugsmo, entuziazmo, įkvėpimo. Be to, pozityvumas siejamas ir su mažesniu streso lygiu, stipresniu imunitetu, sveikesne širdies ir kraujagyslių sistema, netgi ilgesne gyvenimo trukme. Natūralu, kad norisi šią būseną išlaikyti kuo ilgiau, ir visiškai nieko keista, kad pozityvaus mąstymo ir pozityviosios psichologijos idėjos taip greitai ir stipriai išpopuliarėjo. Tačiau ne viskas šiame pozityvumo „rojuje“ yra taip gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tamsioji pozityvumo pusė

Pozityvumo siekis lengvai gali virsti našta. Jei mąstydamas pozityviai nepasijuntu laimingesnis ir sveikesnis, imu galvoti, kad nesu kaip reikiant pozityvus. Nepakankamai efektyviai atsikratau negatyvių minčių, nemalonių jausmų, per mažai stengiuosi pasaulį matyti šviesiomis spalvomis.

Socialiniuose tinkluose nuolat šmėžuojančios pozityvios citatos ir įspūdingi vaizdai, draugų pokalbiai apie gerą savijautą ir progresą norom nenorom verčia ir mus demonstruoti tuos pačius dalykus. Imame rodyti tik gražiąją savo gyvenimo pusę. Ilgainiui tai virsta tam tikra kauke, kai viešumoje trykštame pozityviu entuziazmu, bet grįžę namo liekame su tikraisiais jausmais, kurie nebūtinai yra tokie pozityvūs.

Stengdamiesi būti visuomet gerai nusiteikę, emocijas ir jausmus skirstome į dvi grupes – gerus ir blogus. Įtikime, kad gyvenimas bus laimingas tada, kai atsikratysime visų blogų jausmų ir jausime tik geruosius. Nebelieka nei vietos, nei laiko, kada galėtume kitiems parodyti ir sau pripažinti išgyvenantys nemalonias emocijas.


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo / spalio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.