Ką turi bendra indų plovimas ir tapyba? Abu užsiėmimai teigiamai veikia emocinę savijautą. Norint nuraminti protą, mokslininkai pataria užimti rankas.

Kai reikia rašyti mokslo darbą, rengti ataskaitą, pildyti pajamų deklaraciją, kai trūksta įkvėpimo ar sunku priimti sprendimą, nemalonias ar sudėtingas užduotis bandome atitolinti rasdami veiklos namuose. Kartais kyla noras iššveisti visus kampus, susitvarkyti spintas ar nusilakuoti nagus. Tyrimai rodo, kad toks atidėliojimo būdas visai naudingas. Tai gali ne tik pralaužti ledus, paskatinti produktyviai užbaigti pradėtus darbus, bet ir pagerinti emocinę sveikatą.

„Jei bandome laimėti laiko prieš rimtą užduotį ar paprasčiausiai reikia pailsėti, dažnai norisi mėgautis greituoju maistu, žiūrėti filmus, naršyti socialiniuose tinkluose ir tiesiog patinginiauti. Tai atpalaiduoja, bet dažnai vėliau jaučiamės kalti, gailimės savo pasirinkimo, o smegenims nesuteikiame progos pailsėti“, – atkreipia dėmesį sveikatos specialistė, ugdomoji vadovė (koučerė) Susan Biali Haas. O štai iššveista vonia, užbaigtas megztinis ar nutapytas paveikslas džiugina ne vieną dieną.

Psichiatrė, psichoanalitikė Carrie Barron teigia, kad darbas rankomis – nuo mezgimo iki medžio drožimo ar daržovių auginimo ir pjaustymo – mažina streso lygį, nerimą ir gali palengvinti depresiją. Ji siūlo prisiminti, kada paskutinį kartą ką nors darėte rankomis – kepėte tortą, dažėte sienas, dirbote sode, klijavote iškarpas. Juk buvo apėmęs geras jausmas, gal net akimirkos euforija? Specialistė pastebi, kad kūrybinė veikla padeda transformuoti vidinę būseną, paverčiant ją konkrečiu rezultatu.

Dar mūsų seneliams rankų darbas buvo neatsiejama kasdienybės dalis, išgyvenimo sąlyga. Aktyviai rankas naudojome tūkstančius metų, o dabar daugybė mūsų gali visai neblogai išgyventi be didelių fizinių pastangų. Filosofė Susan Luckman tvirtina, kad laikais, kai skaitmeninis pasaulis yra kone okupavęs mūsų kasdienybę, menai ir kiti laisvalaikio užsiėmimai – spalvinimo knygos suaugusiesiems, maisto gamyba ar daržas balkone – tampa atsvara greito gyvenimo sukuriamam stresui ir spaudimui.

Mezgimas, nėrimas, audimas, pynimas, keramika, rankdarbiai, medžio darbai sutelkia dėmesį į pasikartojančius judesius ir įgūdžius, kuriuos galima tobulinti. Psichologas Mihaly Csikszentmihalvi teigia, kad būtent tai leidžia pasiekti tėkmės (angl. flow) būseną, idealų įgūdžių ir pastangų balansą. Kuo užsiimti, kad kokybiškai pailsėtume, sumažintume įtampą ir geriau jaustumėmės tiek fiziškai, tiek emociškai? Veiksminga ne tik kūrybinė veikla, bet ir buities darbai.


Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės birželio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.