Intensyvi diskusija su pašnekovu gali džiuginti ir įkvėpti. Pokalbis, kuris pasibaigia žodžiais „gerai, gerai, tavo tiesa, keičiam temą“, džiugina retai.

Teoriškai žodžiai „tavo tiesa“ tarsi reikštų pritarimą. Tačiau kas įvyko iš tiesų? Pašnekovas toli gražu nemano, jog esame teisūs. Dar daugiau – jis netgi nemano, jog tolesnis pokalbis vertas dėmesio.

Kasdienybėje pasyvios agresijos sunku išvengti. Kartais taip elgiasi aplinkiniai, kartais – mes patys. Tačiau yra žmonių, kuriems toks elgesys yra tapęs bendravimo standartu ir jie skuba įjungti pasyviai agresyvų režimą visose nemaloniose situacijose. Tokie asmenys atvirai nereiškia pykčio ar nepasitenkinimo, tačiau jų negatyvumas prasiveržia kitais būdais. Pajutę grėsmę ar atsidūrę erzinančiame kontekste, jie randa netiesioginių būdų pasipriešinti spaudimui. Tai gali būti iškalbinga tyla ir akių vartymas, o kartais sarkazmas ir perdėtas mandagumas: „Aišku, darysim taip, kaip tu nori – tu gi visada viską žinai geriausiai.“ Neretai į pasyvų agresyvumą linkę žmonės sutinka daryti dalykus, kurių visiškai nenori daryti, ir slapta tikisi atkeršyti, atlikdami užduotis „atbulom rankom“.

Pasyviai besielgiančių žmonių žodžiai retai kada sutampa su veiksmais – todėl pabendravę su jais galite jaustis sutrikę. Tokie asmenys gali sakyti malonius dalykus, po kurių jausitės labai nemaloniai. Klaidinančios prieštaringos žinutės yra vienas ryškiausių pasyvaus elgesio signalų.


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.